Pranešime žiniasklaidai saugos tarnybos „Eurocash1“ Elektroninės saugos skyriaus vadovas Tautvydas Jaškūnas aiškina, kad klaidingų iškvietimų priežasčių pasitaiko pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, apsaugos darbuotojus į saugomas gamyklas kartais „iškviečia“ ir vidun įskridę paukščiai.
„Būna, kad senesnės kartos jutikliai sureaguoja į rudenį nutįstančius voratinklius ar namie išnyrančias peles. Stiklo dūžio jutikliai reaguoja į smūgį, todėl gali suveikti nukritus, pavyzdžiui, dviračiui ar kitam sunkiam daiktui, kartais suveikia net ir stipriau suplojus, tačiau tokiu atveju reikėtų reguliuoti sistemos jautrumą. Bene dažniausias atvejis, kai signalizacija suveikia dėl augintinių kaltės – kačių šokinėjimo ir šunų lakstymo po namus“, – priežastis vardija jis.
Augintiniai – neatnaujintos signalizacijos priešai
Senesnės kartos saugos jutikliai suveikia nuo šilumos ir judesio, dėl to jie ir reaguoja į augintinius. Anot T. Jaškūno, prieš kurį laiką rinkoje pradėti naudoti naujos kartos jutikliai jau yra „atsparūs“ gyvūnų judėjimui namuose, todėl pasitaiko mažiau netyčinių signalizacijos suveikimo atvejų.
„Naujos kartos davikliai turi du lęšius, todėl signalizacija suveikia tik objektui patekus į abu lęšius, o gyvūnai yra per maži, kad būtų užfiksuoti abiejų. Todėl gyventojams, turintiems ar planuojantiems į šeimą priimti augintinį, visada patariame naudotis naujausiomis technologijomis tam, kad gyvūnai be reikalo neaktyvuotų signalizacijos“, – sako ekspertas.
Namie turintiems senos kartos saugos sistemą T. Jaškūnas pataria atnaujinti judesio daviklius – senuosius pakeisti naujos kartos davikliais, kurie nefiksuoja daugumos gyvūnų, o pasitaikius situacijai, kuomet reikia itin skubaus ir vienkartinio sprendimo, augintinį laikyti viename kambaryje, kuriame nėra judesio daviklių.
„Sprendimas turintiems didelius gyvūnus, kurie sveria daugiau nei 40 kg, patalpoje, kurioje gyvena augintinis, ant durų ir langų įrengti magnetinius kontaktus, kurie suveikia tik langus ar duris atidarius. Tokiu atveju augintinis gali laisvai judėti patalpoje, o įsibrovimo per duris ar langus atveju signalizacija suveiks“, – aiškina jis.
Technologijos padeda, bet ir jomis reikia pasirūpinti
T. Jaškūnas priduria, kad signalizacija gali suveikti ir dėl įrangos nepriežiūros, todėl rekomenduojama reguliariai bent vieną kartą per metus atlikti įdiegtų apsaugos sprendimų techninį aptarnavimą, nepasikliauti dešimtmetį ar daugiau skaičiuojančiomis technologijomis. Signalizacija taip pat gali suveikti ir dėl staigių temperatūros pokyčių patalpoje, pavyzdžiui, palikus pravirus langus ir pan. Be to, jutiklius būtina reguliariai valyti, kad nuo jų būtų pašalinti voratinkliai ir ramybės nedrumstų vorai.
„Gavusi signalizacijos suveikimo ar pavojaus signalą, kompiuterinė programa automatiškai priskiria greičiausiai galintį atvykti ekipažą, kuris iškart vyksta į saugomą objektą ir nutraukia pasikėsinimą į mūsų saugomo kliento turtą. Jei pagal iš apsaugos sistemos gaunamus signalus įtariamas sistemos gedimas, rekomenduojame atlikti techninę apžiūrą. Be to, šiandieninės technologijos leidžia ir patiems klientams daug ką matyti savo išmaniajame įrenginyje, specialioje mūsų sukurtoje mobilioje programėlėje, kuria galima valdyti saugos sistemą, atšaukti važiuojantį ekipažą“, – reziumuoja T. Jaškūnas.
