„Delfi būstas“ jau rašė, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai NT vystytojas nori pakelti buto, dėl kurio pirkimo-pardavimo sutarta preliminaria sutartimi, kainą. Aiškinama, kad taip norima pasidalinti išaugusius statybų kaštus. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) viceprezidentė, advokatė E. Kiznė paaiškina, ko pirkėjui ieškoti preliminarioje sutartyje, kad jo interesai būtų apginti.
„Šiuo metu tai yra labai aktuali problema, vystytojai nori kainas pakelti. Iš tiesų, jeigu preliminarioje sutartyje nėra numatyta, kad kainą galima keisti vienašališkai, vystytojas to padaryti negali“, – komentuoja pašnekovė.
Ji paaiškina, kad preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje paprastai būna grafa apie kainos perskaičiavimą, tačiau tais atvejais, jei statybų metu pasikeičia įsigyto būsto plotas, pavyzdžiui, padidėja arba pamažėja. Tokiu atveju atitinkamai koreguojama ir kaina. Iki šiol sutartyse nebuvo kalbama apie turto kainos keitimą tuo atveju, jei kyla statybų medžiagų ar/ir darbų kainos, todėl vystytojas vienašališkai to padaryti negali. Jis gali tik derėtis su pirkėju, kuris šiuo atveju yra situacijos šeimininkas.
„Jei tokios sąlygos sutartyje nėra, tuomet vystytojas negali keisti kainos vienašališkai. Jis gali pasiūlyti asmeniui, kuris sudarė su juo preliminarią sutartį, kainą pakeisti bendru sutarimu. Tuomet atsiranda derybos, kai šalys gali konkrečiai susitarti. Pirkėjas turbūt supranta, kad pardavėjas gali nepastatyti būsto ir gali įsivertinti tai, jog jei dabar ieškotų kito būsto, jam tai irgi kainuotų atitinkamai brangiau. Tad derybų metu galima derėtis, kad kaina yra keičiama, bet jei pirkėjas nesutinka, tai vystytojas privalo prisiimti sau didesnes rizikas ir parduoti turtą už tą kainą, kuri buvo suderėta preliminarioje sutartyje“, – paaiškina A. Kiznė.
Nuostoliai skaičiuojami keliais būdais Jeigu pirkėjas nesutinka keisti kainos, o vystytojas parduoti už anksčiau sutartą kainą, tai, teisininkės teigimu, jau yra atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį notarine tvarka.
„Šalys turi keliauti pas notarą, kur vyksta tikrasis būsto pardavimas, bet vystytojas atsisako parduoti už tokią kainą. Tokiu atveju tai yra nepagrįstas atsisakymas parduoti už sutartą kainą pagal pradinę sutartį. Keliamas klausimas – kas toliau? Mūsų civilinis kodeksas leidžia pirkėjui reikalauti atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Tie nuostoliai gali būti nustatomi keliais būdais“, – pabrėžia pašnekovė.
Pirmasis būdas apskaičiuoti pirkėjo nuostolius – sutartyje numatyti baudą, jei atsisakoma turtą parduoti.
„Jeigu sutartyje numatyta bauda dėl atsisakymo, pirkėjas gali reikalauti baudos, jeigu bauda nepadengia visų pirkėjo patirtų nuostolių, pavyzdžiui, jis jau gaminosi baldus, susipirko medžiagas ir nebegali jų panaudoti, jei pirkėjo išlaidos viršija numatytą baudą, jis gali prašyti ir didesnių nuostolių“, – aiškina LJAA viceprezidentė.
Antras būdas, kaip apskaičiuoti nuostolius – jais laikyti ketinto įsigyti ir jau įsigyto turto kainų skirtumą.
„Jei pirkėjas įsigijo analogišką objektą, pavyzdžiui, pirko 3 kambarių butą tame rajone, o dabar įsigijo tame pačiame rajone irgi 3 kambarių butą, bet sumokėjo dėl kainų šuolio daugiau, tą kainų skirtumą mes galime laikyti nuostoliais“, – sako pašnekovė.
Yra ir trečias būdas nuostoliams apskaičiuoti: „Tarkime, statytojas pardavė objektą, dėl kurio šalys buvo susitarusios, kitam pirkėjui. Tai nuostoliais yra laikomas skirtumas tarp tos kainos, už kurią turėjo parduoti, ir tos, už kurią faktiškai pardavė kitam asmeniui. Bet nuostolių klausimai yra sprendžiami teisme. Jeigu pirkėjas pageidauja atgauti nuostolius, tokiu atveju reikės kreiptis į teismą ir prisiteisti tas sumas.“ Teisininkė rekomenduoja NT pirkėjams visais atvejais skaityti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį, ypač tiems, kurie turtą perka šiuo metu.
