T. Gurskas pataria, kad prieš atliekant vejos priežiūros darbus vėliavėlėmis reiktų pažymėti, kur yra laistymo sistemos purkštukai, šviestuvai, jei esate juos įleidę į žemę, šuliniai, laistymo sistemos vietos ar kiti dalykai, ką galite nukirsti skarifikuodami. O tuomet jau metas imtis vejos aeravimo, skarifikavimo bei šukavimo. Specialistas sako, kad šie trys skirtingi vejos priežiūros darbai liaudiškai dažnai vadinami tik aeravimu. Apie kiekvieną – šiek tiek plačiau.

STIHL nuotr.

„Aeravimas yra oro įleidimas augalo šaknims. Mes turime padaryti skylių, įpjovimų, kad oras galėtų prasiskverbti giliau ir pamaitinti šaknis, – jei joms trūks oro, gero ir gražaus augalo neturėsime. Taip ir su veja – jei vejos šaknims trūksta oro, gražios vejos nebus. Galime tręšti, laistyti, daryti, ką nori, bet jei žemė per sunki, gražios vejos neturėsime. Pats paprasčiausias būdas atlikti aeravimą – su šakėmis. Jas galime įsmeigti apie 10–15 centimetrų į žemę ir truputėlį kilstelėti – taip padarysime nedidelę skylutę, per kurią pateks oro šaknims“, – pasakoja T. Gurskas.

Yra ir dar vienas aeravimo būdas – tą galima atlikti specialiu prietaisu, kuris vamzdeliais bado skyles žemėje ir ištraukia senas žemes. Tas skyles galime pripildyti smėlio arba plauto žvyro. Anot ilgamečio želdinimo specialisto, toks aeravimas turi ilgalaikį efektą ir itin vertingas tiems, kurie turi senas vejas, kurie galvoja, kad norint jas atnaujinti teks samdyti ekskavatorių, viską nukasti, iš naujo privežti žemių, iš naujo dirbti, iš naujo užsėti.

„Yra gerokai paprastesnis dalykas – būtent aeruodami atšviežinate, padarote oro tarpų šaknims ir pagyvinate visą mikroflorą, bakterijas žemėje. Atgaivinate žemę – atsigauna jūsų veja“, – sako pašnekovas.

Pasak T. Gursko, po žiemos daugiau dėmesio reikia skirti ten, kur buvo labiau trypta žemė, – kur vaikai žaidė, statė sniego pilis: tokios vietos būna baltesnės, žolė suvytusi. Taip pat ten, kur buvo sustumtas nuo kiemo nukastas sniegas. O jei sklype yra priemolio žemė, rekomenduojama aeruoti visą sklypą.

STIHL nuotr.

Dar vienas būtinas darbas – skarifikavimas, kurį atlikti jau gali specialūs įrenginiai. Kas tuo metu vyksta?

„Metalinės plokštelės truputį įpjauna dirvožemį, per 1–2 centimetrus, ir iškelia tą veltinį, kuris laukui bėgant susidaro krentant seniems lapams. Tą veltinį mes turime pašalinti, išgrėbti, išnešti, kad saulė greičiau sušildytų žemę, kad ji geriau įsisavintų trąšas, drėgmę ir veja greičiau atsigautų“, – šio darbo naudą paaiškina pašnekovas.

Landšafto projektų vadovu dirbantis vyras sako, kad atlikus skarifikavimo darbus būtinas šukavimas.

Tautvydas Gurskas

„Sukasi metaliniai nagai ar viela ir išgriebia tą seną vejos veltinį į paviršių, jį vėliau gražiai surenkame, pašaliname. Ir turime gražią švarią veją. Skarifikavimo ir šukavimo darbą reikia atlikti du kartus: vieną kartą – išilgai sklypo, viską nugrėbiame, tada – statmenai sklypo ir vėl viską nugrėbiame“, – pasakoja T. Gurskas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie darbai neduos naudos, jei žemė bus per daug sausa ar šlapia. Tokiu atveju norimo efekto pasiekti nepavyks – priešingai, galima dar labiau pakenkti vejai.

Foto: Shutterstock

O jei veja stipriai pažeista sniego pelėsio, tas vietas būtina itin atidžiai išvalyti – pašalinti mirusią augmeniją.

„Kalbant apie sniego pelėsį, didelę reikšmę turi dirvožemis. Jei jis sunkus, tada matyti labai daug pažeidimų. Jei rudenį užsnigo ant neužšalusios žemės, irgi labai ne į naudą vejai, deja, mes to pakeisti negalime. Sėklų mišinys, kurį naudojate, turi didelės įtakos sniego pelėsiui. Jautresni augalai, tokie kaip svidrė, per žiemą labai nukenčia nuo sniego pelėsio, tad jei sėklų mišinyje svidrių buvo daug, gali būti, kad pavasarį veja neatrodo taip gerai, kaip norėtumėte. Ką pirmiausia galite padaryti? Plotus, kurie labiausiai nukentėjo, nugrėbkite – veja greičiau atsigaus. Jeigu ji pažeista labai stipriai, po skarifikacijos pabarstykite vejos sėklų. Idealu, jei barstote vejos sėklas, kurias naudojote visam sklypui apsėti, arba galite naudoti kitus mišinius, kurie yra skirti vejai atsėti“, – apie pirmąją pagalbą vejai, esant labai blogai jos būklei, pasakoja pašnekovas.

STIHL nuotr.

T. Gurskas sako, kad norit pačiam prižiūrėti veją, prekyboje galima įsigyti specialių skarifikavimo aparatų, kurie pritaikyti ir vejai šukuoti. Turint tokį į žoliapjovę panašų įrenginį tereikia pakeisti specialų cilindrą.

Atlikus pirmuosius darbus specialistas rekomenduoja labai švariai nugrėbti veją, tuomet ją nupjauti kuo trumpiau – taip saulė galės greičiau įšildyti žemę ir greičiau prasidės vejos vegetacija, o ataugusi atrodys lyg naujai pasėta.

STIHL nuotr.

„Liko faktiškai paskutinis darbas – patręšti. Vidutiniškai trąšų reikia apie 2–3 kg arui, tad galite apskaičiuoti, žinodami, koks yra plotas. Pavasarį būtinas azotas, fosforas, kalis ir mikroelementai, kad kuo greičiau sustiprėtų augalai, kuo greičiau įsišaknytų ir kuo greičiau veja atrodytų nepriekaištingai“, – patirtimi dalijasi specialistas.

STIHL nuotr.

Ilgametę patirtį turintis pašnekovas sako, kad veja bus graži, lygi ir be samanų, jei naudosite kalkes. Na, o išbarsčius trąšas dar būtina nušluoti trinkeles aplinkui, antraip trąšos skatins augti veją ir tarp jų.

Baigus visus šiuos paruošiamuosius darbus ir surinkus darbų pradžioje sudėtus žymeklius, reikia palaistyti, kad vanduo padėtų trąšoms pasiskirstyti. Tiesa, jei naktį iškris rasa, žinote, kad lis lietus, drėkinimo darbus galite palikti gamtai. Ir tręšti tada geriausia vakare.

STIHL nuotr.

Landšafto priežiūros žinovas trąšas pataria rinktis atsakingai, jos turi būti be chloro – nepakenksite jokiems augalams.