Svarbu tvarkytis pagal kategorijas
Sparčiai išpopuliarėjusio „KonMari“ generalinio tvarkymosi metodo pagrindinis principas yra, kad prieš tvarkantis reikia tiksliai įsivardyti, kokio pokyčio siekiama namuose. „Pasiryžus atlikti generalinę tvarką, reikia skirti laiko pasvajojimui, kaip norėtume, kad atrodytų idealiai ta vieta, kurią tvarkysime. O tada imti vieną daiktų kategoriją ir atrinkti daiktus, kurie norite, kad liktų. Tai daiktai, kurie jus džiugina ir yra reikalingi dabartiniame gyvenimo etape. Patariama sekti tokia daiktų tvarkymosi eiga – drabužiai, knygos, popieriai, įvairūs daiktai (hobis, virtuvės rakandai, elektronika ir pan.), o tik pačioje pabaigoje pereiti prie sudėtingiausios srities – fotografijų, piešinių, suvenyrų – tų daiktų, be kurių išsiversti galime, tačiau esame stipriai prisirišę emociškai“, – pranešime spaudai sako U. Urbonavičienė.
Tvarkymosi specialistė akcentuoja, kad pirmasis žingsnis yra mažesniųjų daiktų sutvarkymas, o paskui – didžiųjų: „Susitvarkius natūraliai išryškėja poreikis, kad, pavyzdžiui, trūksta knygų lentynos, arba kaip tik yra per daug komodų ir susitvarkius jos liko tuščios, o gal per mažas vaiko rašomasis stalas jau nebeatitinka poreikių. Tada belieka spręsti tokias situacijas ir pagal poreikį arba įsigyti naują daiktą, arba atsisakyti senojo.“
V. Andrejev pastebi, kad gyventojai šiemet kaip niekad anksti intensyviai pradėjo tvarkytis namus, sandėliukus ir sodus: „Vien Vilniuje išvežamų stambiagabaričių atliekų kiekis per pirmuosius tris šių metų mėnesius išaugo daugiau kaip 25 procentais. Įprastai švarinimosi darbai prasideda atšilus orams, dažniausiai balandžio mėnesį, tačiau šiemet jau nuo kovo pradžios pastebime ypatingą suaktyvėjimą. Vien kovo mėnesį didelių gabaritų atliekų surinkome beveik 65 procentais daugiau nei praėjusiais metais. Žmonės tvarkosi ir atlaisvina sandėliukus, tačiau užsakymų dėl atliekų išvežimo iš butų taip pat daugiau nei praėjusiais metais.“
Kodėl sunku išsiskirti su daiktais?
„Pastebiu, kad labai dažnai nelabai reikalingus ar nenaudojamus daiktus žmonės pirmiausiai perkelia į sodą arba sandėliuką su mintimi, kad gal prireiks. Bet ir ten vieta yra ribota ir ji kažkada baigsis. Negalėjimas išmesti ar atiduoti daiktų yra susijęs su sprendimo atidėliojimo problema. Nusiperkame naują kėdę, o palūžusią perkeliame į sandėliuką. Svarbu nepamiršti ir paties sandėliuko paskirties, kad ten geriau laikyti sezoninius daiktus, kuriuos naudojame, bet ne užkrauti nereikalingais daiktais“, – pataria U. Urbonavičienė.
Daiktus reikia mokytis paleisti. Pasak tvarkymosi konsultantės, daiktas turi ne tik funkcinę, bet ir emocinę vertę. Tačiau negalime amžinai saugoti visų daiktų, kurie mums brangūs, pavyzdžiui, lovelės, ant kurios miegojo mūsų vaikas, arba sofos, ant kurios su būsimu vyru romantiškai leidote laiką. Reikia skirti laiko atsisveikinti su daiktais, bet jų atsisakome tam, kad užleistume vietą naujiems dalykams. Nei mūsų daiktai, nei sandėliukai nėra begalinės talpyklės, o iš tam tikrų gyvenimo etapų geriausia pasilikti minimalius prisiminimus.
V. Andrejev patikslina, kad stambiagabaričių atliekų, tokių kaip įvairūs baldai, medinės lentos, dviračiai, vaikų vežimėliai, kilimai, sena buitinė technika, negalima krauti šalia atliekų konteinerių ar juo labiau bandyti sutalpinti į juos. Ir nors gyventojų sąmoningumas didėja ir atliekų, paliekamų netinkamose vietose mažėja, tokie atvejai vis dar nėra retenybė. Svarbu ir tai, kad ir užsakydami atliekų išvežimą pas vežėjus, gyventojai taip pat išliktų budrūs ir nesusigundytų dažnai skelbimų portaluose siūlomomis pigiomis paslaugomis, neįsitikinę, kad jų atliekos bus sutvarkytos tinkamai ir neatsidurs pamiškėje. Prieš atiduodami atliekas į vežėjų rankas reikėtų įsitikinti ar įmonė patikima ir yra užregistruota atliekų tvarkymo registre. Už netinkamą atsikratymą atliekomis gali tekti susimokėti baudą iki 600 eurų, ar net atlyginti gamtai padarytą žalą.
Ką daryti su didelių gabaritų daiktais?
Maži remontai gali būti generalinio tvarkymosi pasekmė. „Kai apsisprendžiame, kad darysime generalinę tvarką, tarsi įgauname valios impulsą ir jėgų padaryti, daugiau nei planavome. Pradėjus tvarkytis, pasimato, kas buvo po ta netvarka, kad vienur komodą gal reikia suremontuoti, kitur lentyną restauruoti, o kažką jau reikėtų iš esmės pakeisti nauju daiktu“, – dalijasi U. Urbonavičienė.
Atlikus net ir smulkius remonto darbus, dažnai prisikaupia didelių atliekų – įvairių medinių lentų, dailylenčių, linoleumo ar parketlenčių gabalų, sulūžusių baldų ir pan. Ką jau kalbėti apie iki lubų užkrautus sandėliukus. Visi šie daiktai ir atliekos turi būti išvežamos į didelių gabaritų atliekų priėmimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje jos neribotais kiekiais priimamos „Ecoservice“ rūšiavimo bazėje adresu Gariūnų g. 71, kur jos ardomos ir išrūšiuojamos. Taip pat tokiuose miestuose, kaip Vilnius ar Šiauliai, yra galimybė užsisakyti nemokamą stambiagabaričių atliekų išvežimą.
„Pastebime, kad šiemet daugėja daugiabučių gyventojų, kurie kooperuojasi ir paskelbia sandėliukų tvarkymosi dienas. Jie užsisako statybinių atliekų konteinerį ir visi nereikalingus rakandus į jį sukrauna. Priklausomai nuo atliekų kiekio galima išsinuomoti skirtingų dydžių konteinerius. Didžiųjų miestų ir jų apylinkių gyventojai, kurie tvarkosi individualiai, tačiau neturi galimybės nuvežti atliekų į didelių gabaritų atliekų priėmimo aikšteles, gali užsisakyti didmaišį, kuris neužima daug vietos, o atlaiko iki 800 kilogramų atliekų“, – aiškina V. Andrejev.
Tvarkymo specialistė akcentuoja, kad vis tik dauguma daiktų yra ilgaamžiškesni už mus: ar mes juos saugosim, ar ne, tikėtina, kad jie mus pragyvens. Todėl jei galime nebereikalingą ar poreikių nebeatitinkantį daiktą kitaip realizuoti tą ir reikėtų padaryti.
