„Skandinavijos šalims būdingas ypač jaukus, paprastas, detalėmis ir blizgučiais neperkrautas Šv. Kalėdų dekoras. Papuošimuose dominuoja natūralios ir tikros medžiagos - vilnos bei kailio elementai (pavyzdžiui, kojinės ir paklotai), šiaudai, kankorėžiai, riešutai, džiovinti apelsinai, cinamono lazdelės ir pan. Vyrauja žemės atspalviai, o vietoj dirbtinio apšvietimo kur kas labiau mėgstamos žvakės bei žibintai“, – pasakoja dizainerė.
Jos teigimu, skandinavai labiausiai vertina formas, kokybę, patogumą ir natūralumą. Kalėdinėje namų puošyboje be natūralių ir šiltų dekoro elementų labai populiaru naudoti atsikartojančias detales, dubliuoti ar dar dažniau atkartoti jų vienodas kombinacijas. „Tai, tarkime, gali būti kelios identiškos vazos su tokiomis pačiomis eglių šakomis ir dirbtiniu sniegeliu. Labai mėgstamas ir stilingas elementas, naudojamas stalo ar palangės puošybai“, -– sako J. Jankauskienė.
Pagrindinis Šv. Kalėdų akcentas - eglutės – pasak dizainerės, puošiamos labai negausiai, neužgožiant natūralaus medžio grožio. Ant eglučių kabinami natūralūs ir tvarūs žaisliukai, savaime suprantama, stengiantis visiškai atsisakyti plastiko.
„Kalbant apie spalvas – vyrauja skandinavų mėgstamiausios, t. y. visos žemės spalvos. Kalėdiniu laikotarpiu, žinoma, jos papildomos balta ir raudona, mėgstami tokių spalvų kaspinėliai, uogos. Visgi reikėtų pažymėti, jog skandinaviški interjerai yra gan ramūs bei išlaikyti, todėl to paties – nuosaikumo - tikimasi ir iš dekoravimo“, - pastebi J. Jankauskienė.
Apibendrindama šventinį skandinavų stilių ji primena, kad tenykštis dekoras dvelkia ramybe, jaukumu ir šiluma, o visi natūralūs papuošimai pasąmonėje tarsi kuria šventinius kvapus. „Kalėdiniu laikotarpiu, kai miestai blizga lemputėse ir veidrodžiuose, namuose skandinavams norisi ramybės ir natūralumo. Būtent toks ir yra skandinaviškas dekoras – tikras“, - teigia dizainerė.
Nekilnojamo turto bendrovės „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras akcentuoja, jog skandinavai daugybę metų vadovaujasi funkcionalumo, modernumo ir technologinio išmanumo paieškomis, tačiau planuodami interjerą nepamiršta natūralumo bei ryšio su gamta išlaikymo.
Toks požiūris įsigali ir Lietuvoje. „Lietuviams, kaip ir šiauriečiams, svarbu, kad būstas atitiktų jų požiūrį į pasaulį, vertybes – taip sukuriama savita bendrystė su namų aplinka, ji tampa sava, jauki, asocijuojasi su poilsiu, maloniomis veiklomis. Skandinaviškas interjeras, nors ir minimalistinis, bet nėra šaltas ar nykus. Jame apstu augalų, paveikslų, modernių ir šiuolaikiškų detalių, kokybiškų baldų, kurie pasižymi ne tik patogumu, bet ir ilgaamžiškumu“, – vardija NT ekspertas.
R. Pleteras pastebi augantį lietuvių, ypač jaunų šeimų, norą turėti neapkrautus, patogiai išplanuotus naujus namus, kurių interjerą vėliau galima atitinkamai keisti pagal poreikius: pakitus tendencijoms, gimus ar paaugus vaikams. „Tai aktualu ir kalbant apie šventes, ypatingai Šv. Kalėdas, nes kiekvienas norime daugiau erdvės pagrindiniam papuošalui – eglutei. Skandinaviškas erdvės planavimas tokią erdvę užtikrina“, – sako jis.
