„Kai kuriose šalyse valyti kaminus ir prižiūrėti krosnis privaloma, tai reglamentuoja įstatymai, o naudojami gaminiai privalo turėti atitikties deklaracijas. Kasmet būtina gauti reikiamą dokumentą, liudijantį, kad buvo atlikta kamino apžiūra, be kurios sistemos negalima eksploatuoti. Pavyzdžiui, Estijoje Priešgaisrinės saugos įstatymas numato, jog daugiabučių namų ir kotedžų šildymo sistemas kartą per metus turi išvalyti profesionalus kaminkrėtys. Privačiuose namuose leidžiama kaminą valyti jų savininkams, tačiau bent kartą per penkerius metus jį turi apžiūrėti licencijuotas specialistas. Kaminkrėtys įveda duomenis į šildymo įrangos portalą ir išduoda elektroninį atliktų darbų aktą, kuris patvirtina, kad šildymo sistemos techninė būklė yra tinkama“, – pranešime spaudai kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Lietuvoje kaminus ir krosnis prižiūrėti privaloma remiantis rekomendacijomis. „Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš kiekvieną šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Svarbu žinoti, kad naudojama viryklė, židinys ar krosnis bei jų kaminai ir dūmtraukiai turi būti valomi pagal poreikį arba kaip nurodo šių įrenginių dokumentai. Valymo dažnis turi būti toks, kad nekiltų suodžių užsidegimo pavojaus“, – sako V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad individualiame name, vasarnamyje, sodo namelyje, ūkiniame pastate ir nedideliame pastate krosnį, židinį ar viryklę bei kaminą ir dūmtraukį galima išsivalyti patiems.

„Svarbiausia, kad šildymo įrenginys būtų sumontuotas laikantis sistemos darbo efektyvumą užtikrinančių reikalavimų. Prieš šildymo įrenginį turi būti įrengta nedegi grindų danga. Patalpoms šildyti turi būti naudojama sausos medžiagos - malkos, briketai. Nereikėtų deginti bet kokių pakuočių ir šiukšlių“, – vardija draudimo bendrovės atstovė.

Pasak V. Katilienės, didžiausias pavojus kyla dėl dūmtraukyje galinčių užsidegti suodžių arba dėl blogos šildymo įrenginio traukos. „Nevalytas kaminas slopina degimo procesą šildymo įrangoje, todėl į patalpą gali patekti anglies monoksidas, kuris gali sklisti pro sklendės tarpus ir šildymo įrangos dureles“, – tvirtina draudikė.

Jos teigimu, dėl neišvalyto kamino ar sugedusio šildymo įrenginio kilęs gaisras yra dažniausia nelaimingų atsitikimų namuose priežastis šildymo sezono metu. V. Katilienė primena, kad namuose turi būti įtaisytas prieš pusketvirtų metų visose gyvenamosiose patalpose privalomu pripažintas dūmų detektorius.

5 patarimai namų savininkams, kaip saugiau pradėti kūrenimo sezoną:

1. Naudokite sausą kurą.
2. Pasirūpinkite, kad į šildymo įrenginį (viryklę, krosnį, židinį, pirties krosnelę) patektų pakankamai oro. Dūmtraukiai turi dvi padėtis – visiškai atidaryta arba uždaryta.
3. Nedeginkite statybinių atliekų (dažytų, lakuotų ar beicuotų lentų, pakuočių, plastiko ir pan.).
4. Kuras sudega visiškai, kai yra deginamas sausas, o į šildymo įrenginį patenka pakankamai oro.
5. Prireikus pagalbos būtinai kreipkitės į profesionalų kaminkrėtį. Jis gali patarti, kaip efektyviau deginti kurą šildymo įrenginyje.