Dažniausiai buitinėmis sąlygomis tarpstantis pelėsis jokio pavojaus žmogui nekelia, tačiau yra ir toksinis pelėsis: kaip tik šis tipas ir gali sukelti sveikatos problemų.
Jeigu suprasite, kaip ir kodėl veisiasi pelėsis, bus daug lengviau kovoti su šiuo reiškiniu ar net užkirsti jam kelią.
Daugelio rūšių pelėsis gali pradėti augti praėjus 24–48 valandoms nuo tos akimirkos, kada kokios nors medžiagos sudrėksta. Tamsa ir šiluma sąlygoja spartesnį pelėsio augimą. Pelėsio, įskaitanti ir juodąjį, maisto šaltiniu gali tapti daugybė kiekvienuose namuose esančių medžiagų, pradedant popieriumi, medžiu, izoliacinėmis medžiagomis, gipso kartonu, kilimais, apmušalais ir baigiant organinėmis terpėmis.
Labai svarbu žinoti, kad kartą įsiveisęs pelėsis savaime niekur nedingsta ir nesustoja plitęs, tad norint jį išnaikinti, būtina imtis veiksmų.
1. Tekantis stogas
Pro stogą besisunkiantis vanduo – ganėtinai įprastas reiškinys, ypač tuose namuose, kurių stogai seni. Stogo defektų gali atsirasti susidėvėjus viršutinei dangai arba paklotui. Į pažeistas konstrukcines stogo medžiagas prasismelkęs lietaus vanduo užsilieka viduje, taip sukurdamas pelėsiui augti idealią terpę.
Pro stogą tekantis vanduo gali patekti ir į pastogę, o tada imti smelktis pro izoliacines medžiagas, konstrukcines sandūras ir apačioje esančio kambario lubas. Kai šitai vyksta, tikimybė, jog įsiveis pelėsis, gerokai padidėja.
Stogo vietas, kuriose įvyko protėkių, ne visada paprasta nustatyti, nebent vanduo tiesiog lašėtų nuo lubų. Kadangi taip yra, pelėsis gana ilgą laiką gali augti nepastebėtas, galop sukeldamas ypač rimtų problemų. Kad tekantis stogas netaptų pelėsio įsiveisimo priežastimi, būtina įsitikinti, jog stogo dangos medžiagos nesusidėvėjusios ir po kiekvienos smarkios liūties tikrinti jų būklę.
2. Protėkiai vidaus vandentiekio sistemoje
Vandens padaromos žalos ir pelėsio įsiveisimo priežastimi dažnai tampa vidaus santechnikos sistemoje atsirandantys protėkiai. Plyšių, pro kuriuos prasisunkia vanduo, gali atsirasti bet kurioje po namus išvedžiotų vamzdžių vietoje. Tarkim, po kriaukle protėkius nustatyti nesunku, bet jei įskyla sienoje įmontuotas vamzdis, tai pastebėsite ne iš karto. Taigi, jei namuose nepastebimai atsiras nesandarių sričių, apie įsiveisusį pelėsi sužinosite tiktai tada, kai jis akivaizdžiai išplis.
Visiškai apsidrausti nuo vamzdžių pažeidimų beveik neįmanoma, bet jeigu periodiškai tikrinsite, ar namuose neatsirado protėkių požymių, didelės žalos pavyks išvengti ir pelėsis pernelyg neįsismagins. Įtarimų, kad kažkas negerai, turėtų sukelti drėkstančios gipso kartono plokštės, ant grindų besitelkiantis vanduo arba pradėję luptis sienų dažai.
3. Prastas vėdinimas
Jeigu namai prastai vėdinami, užsiimant įprasta veikla – prausiantis po dušu, gaminant valgį ir kt. – sukylanti drėgmė pradeda kauptis viduje. Užsistovėjęs, drėgnas ir šiltas oras idealiai tinka pelėsiui užsiveisti, todėl turėtumėte pasistengti sukurti skersvėjį, kad drėgmė pasišalintų. Atminkite, kad tiktai pagerėjus patalpų oro kokybei sumažės pelėsio įsiveisimo tikimybė.
Virtuvėje ir vonios kambaryje – patalpose, kuriose natūraliai susikaupia daugiausia drėgmės, – patartina įsirengti ventiliatorius, be to, kas kartą prausiantis arba gaminant maistą, nepamiršti juos įjungti. Išvėdinti kambarius galima ir atidarant langus. Kuo intensyviau namuose cirkuliuos oras, tuo mažiau šansų bus palikta pelėsiui.
4. Užtvindymas ir avarijos
Pernelyg daug drėgmės namuose gali prisikaupti ir įvykus kokiai nors nelaimei – užliejimui iš išorės arba rimtam technikos (pvz., skalbimo mašinos) gedimui. Užtvindymų ir avarijų atveju vanduo gali permerkti didžiulį namų plotą, o šitai dažnai priveda prie spartaus pelėsio įsiveisimo. Kadangi pelėsis plinta labai greitai, o avarijos padariniams eliminuoti reikia laiko, tokio tipo nelaimės laikomos ypač pragaištingomis.
Tarkim, po užliejimo gali tekti pakeisti visas gipso kartono plokštes, grindų dangą ir kitas medžiagas, su kuriomis kontaktavo vanduo. Sąlyčio su vandeniu neturėjusias sritis būtina kruopščiai nuvalyti ir išdžiovinti, kitaip ir jos pavirs į terpę, tinkamą pelėsiui.
5. Nuolatos aukštas oro drėgnio lygis
Namuose turėtų laikytis 30–50 proc. oro drėgnis. Jei viršutinė šio diapazono riba bus peržengta, susidarys palankios sąlygos pelėsiui įsiveisti. Pirmiausia, pasvarstykime, kas lemia drėgnio lygio kilimą? Valgio gaminimas, prausimasis, oro drėkintuvai ir augalai yra tik keletas veiksnių ir aplinkybių. Jei namuose tvyro pernelyg drėgnas oras, veikiausiai nesijaučiate visiškai komfortiškai, be to, turėtumėte pastebėti kondensatą, pvz., ant unitazo bakelio ir kitų paviršių. Beje, jeigu nežinote, koks jūsų namų oro drėgnio lygis, galite įsigyti higrometrą ir šitai išsiaiškinti. Kartais pernelyg drėgno oro problema būna paveikusi tik kai kurias patalpas, tačiau dažniausiai – visą būstą.
Jei namų oro drėgnio rodikliai pernelyg aukšti, vertėtų įsigyti oro sausintuvą (aišku, pirmiausia sumontavus ventiliatorius virtuvėje ir vonioje). Nukritus drėgnio lygiui, sumažės ir su pelėsiu siejama rizika.
