Padeda užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir žmonių sveikatą

Mokslininkai yra nustatę, jog blogai vėdinamų patalpų oras yra kenksmingesnis už atmosferos orą. Taip yra todėl, kad patalpoje yra daug taršos šaltinių, tai - higienos aerozoliai, buities chemikalai, naminiai gyvūnai. Be to, patalpose orą teršia televizoriai bei kompiuterių monitoriai, todėl blogai vėdinant patalpas sutrinka teigiamų ir neigiamų jonų santykis.

Nevėdinamos patalpos turi įtakos ne tik pastato ilgaamžiškumui, bet ir kiekvieno mūsų sveikatai. Labai greitai vėdinimo sistemos naudą pajaučia žmonės, kurių organizmas ypač jautriai reaguoja į šalto oro gūsius bei skersvėjus. Švarus namų oras atsiliepia ir bendrai žmonių savijautai: pagerėja miego kokybė, produktyvumas, sumažėja arba visai išnyksta dulkių sukeliamų alergijų simptomai. Patalpų oro kokybę užtikrina rekuperacinės sistemos.

Dažniausiai problemų kyla dėl rekuperacinių sistemų

Ekspertas sako, kad šiuo metu mažiausiai problemų atsitinka su vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklais. Pasitaiko minėtų sistemų mechaninių pažeidimų, tačiau jie nesunkiai sutvarkomi.

Dažniausiai žmonės susiduria su rekuperacinės sistemos gedimais. Ši inžinerinė sistema Lietuvoje atsirado kartu su aukštesniais pastatų energinio naudingumo reikalavimais. Daugiabučiuose ji naudojama gana neseniai - pirmosios ventiliacijos kameros juose įrengtos prieš 5 –6 metus. Kai kuriems gyventojams, tai primoji patirtis su tokio tipo inžinerine sistema, todėl neretai atsiranda nesklandumų ją eksploatuojant. Dažniausiai gedimai kartojasi dėl rekuperacinės sistemos nepriežiūros, o neprižiūrima dėl nežinojimo, kokios yra rekuperacinės sistemos, kaip jos veikia ir kaip jas tinkamai prižiūrėti.


Geriausia rinktis individualią sistemą

D. Romanovskij pasakoja, kad dažniausiai rekuperatorius yra šilumos atgavimo elementas, sumontuotas vėdinimo įrenginyje. Kituose ar panašiuose įrenginiuose toks šilumos atgavimo elementas vadinamas šilumokaičiu. Rekuperatorius vėdinimo įrenginiuose padeda taupyti šilumos energiją, panaudojant išmetamą lauk šiltą patalpų orą tiekiamam į patalpas lauko orui sušildyti. Toks oro rekuperavimas užtikrina patalpose vėdinimą su šilumos atgavimu iki 95 proc. Vėdinimo įrenginiai su įmontuotu rekuperatoriumi skirstomi pagal tris tipus: plokšteliniai (priešpriešinių srautų), rotaciniai ir atskirų srautų. Taip pat rekuperacinės sistemos gali būti centralizuotos arba individualios. Centralizuotos rekuperacinės sistemos priežiūra yra paprastesnė, nes už ją atsakingas pastato administratorius, kuris yra susipažinęs su šios sistemos eksploatavimo taisyklėmis, tačiau šios sistemos tipas turi trūkumą – nėra galimybės pačiam valdyti reikiamo oro srauto.

Pašnekovas įsitikinęs, kad geriau turėti individualią sistemą. Tokiu atveju pats gali susireguliuoti srautus, dienotvarkę ir pats rūpintis filtrais. Gyventojas, įsirengęs individualią sistemą, pats gali nuspręsti, kaip gerai turi būti vėdinamos patalpos, atsižvelgti į žmonių skaičių ar kvapų koncentraciją. Individuli sistema leidžia susiprogramuoti tam tikrus dienos veikimo scenarijus. Pavyzdžiui, vasarą, kai lauke karšta, tiekiamo ir šalinamo oro srautą galima pamažinti, o vakare ar naktį padidinti. Taip per karščius patalpos neprikaista, o naktį būna vėsios.

Tinkamai prižiūrimi įrengimai tarnauja ilgiau

Rekuperatoriai yra ventiliacijos įrengimai, kurie turi dirbti nuolat. Reikia atsižvelgti į tai, kad pastatai šiandien yra ypač sandarūs. Išjungus ventiliaciją patalpose pradeda trūkti oro, atsiranda drėgmės perteklius ir palanki terpė plisti užkrečiamosioms ligoms. Rekuperatorius puikiai išvalo iš lauko tiekiamą orą, todėl mažėja alergenų koncentracija. Anot specialisto, kai kurie gyventojai klysta manydami, kad išjungus rekuperatorių sutaupoma šildymo išlaidoms. Pats įrenginio pavadinimas „rekuperatorius“ – „rekuperuoti“ sufleruoja atsakymą į klausimą, kodėl rekuperatoriaus negalima išjungti: oro srautams pasikeičiant, šaltas oras yra pašildomas padedant šiltam orui – taip atgaunama šiluma. Sistemą būtina išjungti vieninteliu atveju – kai daromas remontas. Priešingu atveju, visa sistema bus užteršta statybinėmis dulkėmis.

Anot eksperto, filtrus būtina keisti dėl tiekiamo oro kokybės, skleidžiamo rekuperatoriaus garso ir teisingo jo funkcionavimo. Tiekiamo oro filtras sulaiko ore esančias kietąsias daleles ir mikroorganizmus, žiedadulkes. Šalinamojo oro filtras apsaugo įrenginį nuo iš patalpų traukiamų dulkių. Ventiliacijos įrengimas su užkimštais filtrais anksčiau ar vėliau nustoja veikti. Rekomenduotina filtrus keisti kas 3 –4 mėnesius arba kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose.

„Tinkamai prižiūrint rinkoje esančius rekuperacijos sistemų įrengimus jų efektyvumas gali siekti net 98 procentus“, – sako D. Romanovskij