Energijos suvartojimą apskaičiuoti nesunku
Įvertinti, kiek vienas ar kitas prietaisas namuose sunaudoja energijos, galima pasinaudojus paprasta formule. Tam reikia žinoti vatais matuojamą elektros prietaiso galią ir paskaičiuoti, kiek valandų per dieną ir dienų per mėnesį prietaisas naudojamas. Vatais išreikštą prietaiso galią padalinus iš tūkstančio ir šią vertę padauginus iš bendro naudojimo valandų skaičiaus gaunamas apytikslis prietaiso per mėnesį sunaudojamos energijos kiekis kilovatvalandėmis (kWh). Tuomet belieka prietaiso energijos suvartojimą įvertinti pinigine išraiška – kilovatvalandžių kiekį padauginti iš vienos kilovatvalandės kainos.
Pavyzdžiui, jei namuose kasdien po pusę valandos naudojamas 1800 W galios elektrinis virdulys, tai bendras metinis jo elektros suvartojimas būtų apskaičiuojamas taip: 0,5 x 365 x (1800 / 1000) = 328,5 kWh. Šiuo metu 1 kWh elektros energijos kaina pagal standartinį planą siekia 7 centus, todėl per metus tokio virdulio naudojimas atsieitų apie 23 eurus.
Didesnis energinis efektyvumas – mažesnės išlaidos
„Kuo prietaisas yra dažniau ir ilgesnį laiką naudojamas, tuo didesnį dėmesį verta skirti jo energiniam efektyvumui. Pavyzdžiui, šaldytuvas namuose paprastai yra įjungtas nuolat, todėl jo įtaka bendram namų ūkio suvartojamos elektros kiekiui gali būti itin reikšminga. Tas pats pasakytina ir apie kitus dažnai naudojamus buities prietaisus – pavyzdžiui, skalbimo mašinas ar indaploves. Perkant juos verta rinktis aukščiausios energinės klasės įrenginius, o taip pat įvertinti ir kitas taupų energijos vartojimą užtikrinančias funkcijas ir parametrus“, – sako T. Deržanauskas.
Energiniu požiūriu efektyvesni prietaisai gali padėti išties nemažai sutaupyti. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus A energinio naudingumo klasės šaldytuvas suvartoja 245 kWh elektros energijos. Tuo metu žemesnės energinio efektyvumo klasės šaldytuvo metinis sunaudojamos elektros energijos kiekis gali būti dvigubai didesnis ir vidutiniškai siekti 520 kWh. Pinigine išraiška, šis skirtumas sudarytų apie 20 eurų per metus. Dar apie 10 eurų būtų sutaupoma vietoje žemesnės energinės klasės prietaiso naudojant aukščiausios klasės skalbimo mašiną ir apie 12 eurų – pasirinkus A energinio efektyvumo klasės indaplovę.
Energiją taupyti padeda pažangios inovacijos
Tiesa, T. Deržanauskas pažymi, kad bendra prietaiso galia ir energinio efektyvumo klasė yra tik vieni iš parametrų, kuriuos reikėtų įvertinti nusprendus įsigyti energiją tausojantį prietaisą. Pavyzdžiui, renkantis skalbimo mašiną verta atkreipti dėmesį į vieno skalbimo ciklo energijos suvartojimą bei tam tikras funkcijas, kurios leidžia prietaisą naudoti efektyviau.
„Vartotojams daugeliu atveju yra svarbu, kad prietaisas energiją efektyviai naudotų neaukojant galios ir gebėjimo tinkamai atlikti savo funkcijas. Šiuolaikinės technologijos didesnį energijos efektyvumą pasiekti leidžia kitais būdais – pavyzdžiui, reikšmingai sumažinant skalbimo ciklo trukmę. Pažangiausiose skalbimo mašinose taikoma „QuickDrive“ technologija, kuri aukštą kokybę pasiekti leidžia skalbimo laiką sutrumpinant kone per pusę. Tuo pačiu, maždaug penktadaliu sumažinamos ir energijos sąnaudos“, – sako T. Deržanauskas.
Anot jo, skalbimo mašinose šiandien taikomos ir tokios inovacijos kaip „EcoBubble“ technologija, kuri specialiu būdu maišydama ploviklį su oru ir vandeniu skalbinius kokybiškai išskalbti leidžia net ir itin žemos temperatūros (15° C) vandenyje. Tokiu būdu energija neeikvojama vandens šildymui. Renkantis skalbimo mašiną ekspertas pataria atkreipti dėmesį ir į „Digital inverter“ technologiją, dėl kurios prietaisas ne tik efektyviau naudoja energiją, bet veikia tyliau ir yra ilgaamžiškesnis.
„Labai svarbu tai, kad renkantis energiją taupyti padedančius buitinius prietaisus galima ne tik gauti mažesnes sąskaitas už elektrą, bet ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Efektyviau naudojant energiją mažinamas šiltnamio dujų patekimas į aplinką ir tokiu būdu prisidedama prie klimato kaitos stabdymo. Gamtos ateitis yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – sako T. Deržanauskas.
