Todėl ekspertai ragina tinkamai pasirūpinti vidiniu mikroklimatu žiemą, pabrėždami, jog užtenka vos kelių minučių, kad oras kambariuose pasikeistų, užtikrindamas poilsio, miego bei sveikatos kokybę ir padidindamas darbingumą.

Savo ruožtu kokybiškos namų aplinkos kūrimo žinovai pataria, kaip teisingai reikėtų vėdinti patalpas šaltuoju sezonu, norint mėgautis sveiku gyvenimu aplinkoje, kurioje dabar praleidžiame daugiausia laiko, rašoma pranešime spaudai.

Gali skaudėti galvą ir rastis bėrimų

Žiemą namuose norėdami kuo daugiau šilumos, plačiai atverti langus ir gerai išvėdinti kambarius ryžtamės ne visada. Tačiau toks įprotis, vieninga NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiųjų specialisčių Dovilės Kimutytės ir Rasos Meilutės nuomone, yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas.

„Nevėdinamose patalpose susidaro didelis kiekis kenksmingų medžiagų – iškvepiamo anglies dvideginio, gaminamo maisto dalelių, gyvūnų plaukų, vonios kambario, dušo, skalbimo mašinų drėgmės. Todėl rūpintis namų mikroklimatu yra privalu, antraip viduje esantys teršalai neigiamai atsilieps savijautai ir taps užkrečiamųjų ligų plitimo priežastimi“, – akcentuoja D. Kimutytė.

Ne veltui, R. Meilutės teigimu, atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, tinkamas patalpų vėdinimas išlieka labai aktualus, kadangi minėto iškvėpto anglies dvideginio perteklius mažina darbingumą, gali sukelti galvos skausmą. Anot sveiktos specialistės, kambariuose neužtikrinant tinkamos oro cirkuliacijos daugėja ir iškvepiamų vandens garų, o jeigu namuose dar ir verdame, skalbiame ir džioviname drabužius, šių kenksmingų medžiagų kiekis ypač padidėja.

„Tokia drėgmė niekur nedingsta. Ji kaupiasi patalpose, sudarydama puikias sąlygas pastarųjų paviršiuje kondensuotis drėgmei, rastis ir veistis pelėsiniams grybeliams. Be to, dėl vidaus ore esančių kenksmingų medžiagų, gali varginti galvos skausmas, pasireikšti dažnos akių ir nosies gleivinės alerginės reakcijos, sukeliamos dulkių, dulkių erkučių ir kitokių alergenų. Tikimybė, jog nevėdinamose patalpose padidės nuovargis, mieguistumas ar net pasireikš odos bėrimai, taip pat didelė“, – perspėja R. Meilutė.

60 proc. europiečių vėdina nepakankamai

Užsiminusi apie nevėdinamuose namuose besikaupiančio pelėsio grėsmę, R. Meilutė priduria – jis atsiranda ant drėgnų paviršių patalpose, kuriose yra nepakankama oro temperatūra ir dažnai būna drėgna. Pasak sveikatos specialistės, šis dažnų namų palydovas skleidžia nemalonų kvapą bei gali sukelti alergines reakcijas.

„Tačiau įrodyta – pasirūpinus namų mikroklimato kokybe, situacija visiškai pasikeičia. Todėl grynas oras yra būtinas. Jis užtikrina geresnį poilsį, savijautą bei sveikatą. Be to, namams suteikia gaivumo bei švaros jausmą“, – sako pašnekovė.

Todėl sveikatos specialistų išvados aiškiai įrodo – namus vėdinti žiemą būtina. Visgi didžiausio stogo langų ir jų priedų gamintojo pasaulyje „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų rezultatai rodo priešingai. Šiandien 84 mln. europiečių gyvena drėgnuose arba apipelijusiuose būstuose, didindami riziką susirgti kvėpavimo takų ligomis ir visą gyvenimą kankinančiomis alergijomis. Tiek gyventojų yra visoje Vokietijoje – didžiausios populiacijos Europos valstybėje.

„Nevėdinami, drėgni ir apipeliję namai gali 40 proc. padidinti astmos išsivystymo riziką. Mūsų atliktas tyrimas Senajame žemyne atskleidė, jog virš 2 mln. europiečių serga šia liga. Ją tiesiogiai nulėmė gyvenimas drėgnuose arba apipelijusiuose pastatuose, todėl gyvybiškai būtina nuolatos keisti seną orą šviežiu. Tačiau beveik 6 iš 10 europiečių savo kambarius nepakankamai vėdina, o 1 iš 3 vaikų Europoje gyvena „sergančiuose“ namuose, kurie didina ligų riziką ir kenkia sveikatai“, – neguodžiančia statistika dalijasi „VELUX“ generalinis direktorius Baltijos šalims Dmitrijs Astašonoks.

Užtenka vos 5 minučių

Paklausta, kaip žiemą reiktų tinkamai vėdinti namus, D. Kimutytė pabrėžia – atidarius langus ar duris priešingose namo pusėse, šiltas drėgnas oras iš karto pradeda veržtis į lauką. Todėl esantis kambariuose išretėja ir į patalpas iškart siurbiamas šaltasis. NVSC specialistės tikinimu, dėl tokio aktyvaus judėjimo visas oras namuose gali pasikeisti per kelias minutes.

„Per tiek laiko neatšąla baldai ir vidiniai patalpų paviršiai. Šiluma greitai sušildo naują orą, todėl žiemą, taupant šilumą namuose, kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai. Užtenka atidaryti langus 2–3 kartus per dieną vos 5 minutėms. Jei gaminama, skalbiama ir džiovinama daugiau, vėdinti reikia dažniau – kas porą valandų.

Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį ir tuomet, kai juose nėra žmonių“, – pastebi D. Kimutytė.

Jos teigimu, vadovaujantis šiomis rekomendacijomis namuose bus pašalinti įvairūs teršalai, dulkės ir mikroorganizmai. Kartu reguliariai vėdinamose patalpose rasis mažiau nemalonių kvapų, dulkių bei virusų. Savo ruožtu D. Astašonoks papildo – oro cirkuliacijai, kaip ir sveikam gyvenimui, būtinas režimas.

„Todėl namus vėdinti geriausia iš ryto, per pietų pertrauką ir susiruošus miegoti. Tuomet grynas oras suteiks ir daugiau produktyvumo dirbti, ir pagerins miego kokybę. Visgi geram darbingumui ir poilsiui namuose rekomenduojama optimali 18–22 laipsnių temperatūra. Taip bus nei per vėsu, nei per šilta. Be to, svarbu pasirūpinti ir tinkama namų drėgme, kurios perviršių panaikina paprasčiausias drėgnos rankšluosčio uždėjimas ant radiatorių, didelio ar kelių mažesnių indų su vandeniu pastatymas kambariuose“, – patarimus pateikia D. Astašonoks.

Kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertas siūlo ir vertikalaus lango bei stoglangio derinį tinkamam patalpų vėdinimui. Pasak D. Astašonoks, šis sprendimas staiga ir efektyviai „ištraukia“ orą iš kambarių, nes šiltasis, esantis arčiausiai lubų, lengvai išleidžiamas pro atvirą stogo langą: „Tuomet pro vertikalųjį į namus patenka grynas oras. Pajusti tokio derinio privalumus ypač lengva virtuvėje, nes čia cirkuliacija panaikina maisto ruošimo kvapus ir drėgmės perviršį“.