Prakiūra radiatoriai
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, prasidėjus šildymo sezonui nelaimių, susijusių su šildymo sistemų gedimais, padaugėja 25-30 proc.
„Šiemet šią tendenciją fiksuojame dabar, o ne spalio viduryje. Vadinasi, Lietuvoje buvo prasidėjęs tik faktinis šildymo sezonas, didžioji dalis žmonių šildyti būstą pradėjo tik praėjusią savaitę. Skaičiai rodo, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo varvančių radiatorių, sugedusių šildymo katilų, rečiau – nuo kaminuose ar židiniuose kylančių gaisrų“, – sako draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Jo teigimu, šildymo sezono pradžioje dėl padidinto slėgio prakiūra radiatoriai ar, juos nuorinus, žmonės tiesiog užmiršta užsukti sklendes. „Didžiosios dalies draudžiamųjų įvykių būtų galima išvengti, jei žmonės atsakingiau pradėtų šildymo sezoną – tinkamai pasirūpintų šildymo įranga dar prieš prasidedant šaltajam metų laikui“, – teigia draudikas.
Pasak G. Norkaus, ketvirtadalį visų nelaimių, atsitinkančių namuose šildymo sezono pradžioje, sudaro būsto užliejimas vandeniu. „Kuomet paleidžiamos šildymo sistemos, ima trūkinėti šių sistemų vamzdynai, radiatoriai bei kita šildymo įranga“, – sako draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.
Pasak jo, šildymo katilai taip pat dažnai sukelia būsto nelaimes. „Jie dažniausiai sugenda dėl sutrikusio elektros tiekimo. Šildymo katilai turi elektrines dalis, paprastai tai yra sistema, kuri stumdo vandenį. Taigi, esant elektros tiekimo trikdžiams, katiluose itin dažnai perkaista vanduo, susidaro didelis slėgis, o tuomet skyla katilų vidinė dalis, trūksta jų šilumokaičiai. Pasitaiko atvejų, kad nuo perkaitimo šildymo katilai netgi sprogsta“, – pasakoja G. Norkus.
Nelaimių neišvengia ir nuosavų namų gyventojai
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kietojo kuro katilui sprogus šildymo sistemos vanduo išsilieja į vidaus patalpas ir sugadina namų apdailą bei juose esantį turtą. Draudiko teigimu, katilų gedimai dažniausiai atsiranda jų elektrinėje dalyje. Draudimo bendrovės duomenimis, daugiau nei 3 proc. visų draudžiamųjų įvykių yra susiję su šildymo katilų gedimais.
Draudimo bendrovės duomenimis, būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekė 700 eurų. Turto draudimo eksperto teigimu, dažniausia būsto užliejimo priežastis – trūkusios žarnelės, todėl jas reikia profilaktiškai tikrinti ir, jei būklė kelia įtarimą, būtinai pakeisti. Draudimo bendrovės atstovas patarė radiatorių nuorinimo ir šildymo katilų patikrinimo darbus patikėti profesionalams.
Kaminų valymas – pavasarinė ir rudeninė pareiga
Draudiko teigimu, ugnis, prasidėjus šildymo sezonui, žmonėms padaro kelis kartus didesnius nuostolius ir gyventojai labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. „Nors ugnis yra rečiausiai pasireiškianti nelaimės priežastis, patiriami nuostoliai vidutiniškai siekia 8 tūkst. eurų“, – tvirtina G. Norkus.
Anot draudimo bendrovės atstovo, prasidėjus šildymo sezonui itin svarbu tinkamai pasirūpinti reguliaria kaminų priežiūra – juos išvalyti. Be to, kasmet daugėja atvejų, kai gaisrą sukelia degių medžiagų laikymas šalia šildymo įrenginių, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad degūs daiktai nuo jų būtų laikomi saugiu atstumu.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pasakoja, kad per metus bendrovė fiksuoja 15-20 su šildymu susijusių žalų. Paprastai daugiau įvykių registruojama, kai paspaudžia didesnis šaltukas ir pradedama intensyviau šildyti namus. Šiemet šalčių dar nebuvo. Pasak eksperto, bendrovė dažniausiai susiduria būtent su kaminų padarytais nuostoliais ir gaisrais.
„Dažniausiai gyventojai registruoja įvykius, susijusius su kaminais: užsidega neprižiūrėtas ar laiku nevalytas kaminas, o nuo jo neretai ugnis persimeta į stogą ir tuomet kyla didelis gaisras. Pats kamino užsidegimas didelių nuostolių nepridaro – vidutinė žala siekia iki 1000 Eur. Vis tik, jei gaisras išplinta, tuomet nuostoliai būna daug didesni ir gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Fiksuojame ir įvykių, kurie nutinka dėl krosnių gedimų ar tiesiog iš užkurtos krosnies iškritus žarijai. Sugedus krosnių cirkuliaciniams siurbliukams, užkaista ir susprogsta šildymo sistema, o tai pridaro didelių nuostolių. Iš be priežiūros paliktos krosnies iškritusi žarija gali sukelti gaisrą“, – apie nelaimes individualiuose namuose pasakoja draudikas.
Daugiausiai nuostolių padaro gaisrai
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas taip pat sako, kad prasidėjus šildymo sezonui gyvenamuosiuose namuose suintensyvėja ir gaisrų skaičius, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
„Kasmetinė statistika rodo, kad pradėjus šildymą 40-70 proc. ribose padidėja gaisrų nuosavuose namuose skaičius, kai tuo tarpu pavyzdžiui butuose tokio sezoniškumo nėra. Bendrovės statistikos duomenimis, gaisrai nuosavuose namuose kyla 3 kartus dažniau nei butuose, taip pat nuosavuose namuose ugnis pridaro daugiau žalos: vidutinis nuosavame name kilusio gaisro nuostolis yra 7300 eurų, o butuose – 2800 eurų“, – skaičiuoja ekspertas.
Pašnekovas tęsia, kad šiemet spalio-lapkričio mėnesiais bendrovė fiksavo gaisrų būstuose padidėjimą, lyginant su pernai metais: „Pernai spalį ir lapkritį gaisrų fiksavome 124 gaisrus, šiemet – 158. Šiemet spalio mėnesį išsiskyrė viena diena, kuomet temperatūra nukrito žemiau 10 laipsnių, tai būtų požymis apie šildymo sezono pradžią ir šią dieną užfiksavome net 13 gaisrų, išmokėjome 87 tūstančius eurų. Svarbu paminėti, kad ši statistika atspindi tik apsidraudusių gyventojų būstuose nutinkančias nelaimes, o mūsų šalyje vis dar neapdrausta pusė nuosavų namų ir trys iš keturių butų, tad jų savininkams gaisro žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų.“
Gaisras, anot draudimo eksperto, yra brangiausia žala būstui, palyginti su kitomis žalomis, būtent vidutinė išmoka po gaisro būste būna pati didžiausia: ji šiuo metu sudaro apie 4160 eurų.
„Ugnis naikina viską – būsto apdaila ir jame esantys daiktai gaisrui įsiplieskus sugadinami negrįžtamai. Jeigu gaisras įvyksta bute, dūmai ir gaisro gesinimui naudojamas vanduo neretai sugadina ne tik butą, kuriame įsiplieskė ugnis, bet ir kaimynų turtą, bendrąsias patalpas – laiptinę, daugiabučio išorę ir kitą turtą. Būna atvejų ir privačiuose namuose, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai“, – vardija pašnekovas.
Patarimai gyventojams
Kai oro temperatūra nukrenta, gyventojai ima intensyviau kūrenti katilus ir krosnis, šildosi papildomais elektros prietaisais. Draudimo specialistų teigimu, netvarkinga šildymo sistema ir jos nepriežiūra, tarkim, neišvalyti ar „savarankiškai“ pasigaminti kaminai, taip pat netvarkinga elektros instaliacija – jos nusidėvėjimas, pažeidimai ir perkrovos, yra pagrindinės gaisrų būstuose priežastys.
Gaisrų nuosavuose namuose pavyktų išvengti tinkamai rūpinantis ne tik šildymo įranga, bet ir bent kartą per metus išvalant kaminą, periodiškai atkreipiant dėmesį į elektros instaliacijos būklę.
„Raginame gyventojus imtis visų gaisro prevencijos priemonių: ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius išvalyti suodžius iš dūmtraukių ir krosnių, jų neperkaitinti, nedžiovinti arti jų skalbinių, nepalikti pravirų pakuros durelių, nelaikyti sukrautų malkų ar kitų degių medžiagų. Tinkamai rūpintis kaminais – juos būtina valyti bent kartą per metus“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
