Ugniagesiai perspėja dėl gaisrų pavojaus namuose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paskelbė, kad vis daugiau gaisrų kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos ir gyventojų neatsargumo. Svarbu pabrėžti, kad su gaisrų pavojumi ir nuostoliais susiduria ne tik būstų savininkai, bet ir švietimo, komercinės įstaigos.

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad pastaruoju metu nemažai gaisrų kyla dėl buityje naudojamų šviestuvų ir netvarkingos elektros įrangos. Šiemet dėl netvarkingos elektros įrangos kilo 564 gaisrai. Jų metu žuvo 5 žmonės, sudegė 46 pastatai“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Departamentas informuoja, kad šių metų spalio 21 d. dėl rūsyje užsidegusio šviestuvo gaisras kilo Kaišiadorių vaikų lopšelyje-darželyje „Spindulys“. Gaisro metu iš pastato teko evakuoti 147 vaikus, iš jų 11 pačių mažiausiųjų buvo nuvesta į saugias patalpas viduje. Rugsėjo mėnesį Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime, profesinio rengimo centro valgyklos virtuvėje degė lubinis šviestuvas.

Pernai rugsėjo mėnesį lubų šviestuvas degė Vilniuje, Filaretų gatvėje, Petro Vileišio progimnazijos sporto salėje. Ugniagesiai pastatė ištraukiamąsias kopėčias ir nukabino jį. Moksleiviai ir mokytojai nebuvo evakuoti. Tų pačių metų rugsėjo naktį gautas pranešimas apie Pasvalyje, Vilniaus g., užsidegusį prekybos centro sandėlį. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, prekybos centro sandėlio palubėje degė šviestuvas ir laidai.

Gaisrai namuose
Foto: Shutterstock

2018 m. birželio 1 d. buvo pranešta, kad Santaros klinikose, trečiajame aukšte, dega lubos. Dėl gaisro iš klinikų buvo evakuoti žmonės. Ligoninėje degė šviestuvas, kurį darbuotojai užgesino dar iki ugniagesių atvykimo.

Tokių gaisrų pavojus gresia ir gyventojų būstuose, todėl A. Česūnas akcentuoja, kad visose patalpose reikia laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo numatytų saugos reikalavimų.

„Buityje galima aptikti įvairiausių naudojamų šviesos šaltinių, nuo kaitrinės lemputės iki šiuolaikiško LED šviestuvo. Gyventojams norėtume priminti, kad norint išvengti gaisrų, kylančių dėl šviestuvų, reikėtų laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo numatytų saugos reikalavimų“, – sako A. Česūnas.

Pasak priešgaisrinės priežiūros specialisto, dažniausiai tokie gaisrai kyla, nes nesilaikoma minimalaus atstumo nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, elektros šviestuvuose naudojamos didesnės galios elektros lemputės, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose, elektros šviestuvai eksploatuojami be gaubtų, kai jie yra gamintojų numatyti.

A. Česūnas taip pat primena, kad draudžiama kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių, jeigu tokio kabinamo būdo nenumato gamintojas. „Taip pat, kad nekiltų gaisras, neuždenkite toršerų ir stalinių šviestuvų degiomis medžiagomis, o išeidami iš kambario išjunkite šviestuvą“, – sako jis.

Draudikai šviestuvų sukeltų gaisrų neišskiria

„Delfi Būstas“ pasiteiravo kelių draudimo bendrovių, ar joms tenka fiksuoti gaisrų, kuriuos sukėlė netvarkingi šviestuvai ar LED lemputės. Pasak „Ergo“ Turto žalų administravimo skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus, tokių gaisrų priežasčių bendrovė kol kas nefiksavo. Tačiau, pasak pašnekovo, didžiausia kompensacija dėl gaisro nuostolių, kurią šiemet bendrovė išmokėjo, yra apie 100 tūkst. eurų, o gaisro priežastis – neatsargus rūkymas namuose. Mažiausia suma – 300 eurų, kai gaisro priežastis buvo užsidegęs buitinis prietaisas. Vidutinė išmoka dėl gaisrų namuose nuostolių šiemet, „Ergo“ atstovo teigimu, yra apie 15 tūkst. eurų.

Pasak M. Ratkevičiaus, gaisrų namuose galima išvengti užtikrinat tvarkingą elektros instaliaciją ir tinkamą buitinių prietaisų naudojimą.

„Gyventojams patariame prižiūrėti ir atnaujinti elektros instaliaciją, naudoti tvarkingas elektros jungtis, į namuose esančius ilgiklius ir šakotuvus nesujungti daug galingų elektros prietaisų – šildytuvų, lygintuvų ir pan., nenaudoti prietaisų su pažeistais ar kaistančiais elektros laidais. Išvykstant ilgesniam laikui iš namų, iš elektros tinklo patariame išjungti elektros prietaisus, išskyrus šaldytuvą ir panašius elektros prietaisus, kuriems būtina nepertraukiama elektros energija. Nenaudojamų elektros prietaisų, tokių kaip mobilieji telefonai, patariame nelaikyti įjungtų į elektros tinklą, kai prietaisas nėra kraunamas. Ypač atsargiai derėtų elgtis su atvirais ugnies šaltiniais, pavyzdžiui, kuriant židinius, krosnis ir kitus“, – pabrėžia draudimo ekspertas.

Gaisrai namuose
Foto: Shutterstock

Gaisrų padaryta žala – didžiausia

Kita draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad negalėtų išskirti, jog daugiau gaisrų patalpose kilo dėl netvarkingų šviestuvų ar lempučių. Tačiau, pasak bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko, šiemet bendrovė per dešimt mėnesių dėl gaisrų būstuose atlygino 2.8 mln. eurų nuostolių, gavo pranešimus apie gaisrus iš 800 gyventojų.

„Kasdien bendrovė sulaukia bent 3-4 klientų pranešimų apie gaisrą, tačiau reikia įvertinti, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų yra neapdrausti, tad jų savininkams gaisro žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų. Skaičiuojame, kad gaisrai sudaro 4,7 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus. Tačiau pagal išmokas klientams žalos dėl gaisrų sudaro didžiausią dalį – net 33 proc. visų išmokų. Mūsų duomenimis, gaisro žalos yra didesnės maždaug 5-15 kartų už kitų įvykių vidutines žalas“, – informuoja A. Gimbickas.

Bendrovė informuoja, kad palyginti su kitomis žalomis, būtent vidutinė išmoka po gaisro būste būna pati didžiausia: ji šiuo metu sudaro apie 4160 eurų.

„Kasmet klientai praneša apie gaisro metu visiškai suniokotus namus – tokios žalos yra pačios didžiausios siekia net apie 150 tūkstančių eurų. Šiemet didžiausia gaisro žala siekė net 142 tūkst. eurų. Sudegė namai, nudegė stogas, sudegė garažas, mansardos sienos, gesinant gaisrą smarkiai sulietas namuose buvęs turtas ir likę sienos“, – teigia A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, gaisrai nuosavuose namuose kyla 3 kartus dažniau nei butuose, taip pat nuosavuose namuose ugnis pridaro daugiau žalos: vidutinis nuosavame name kilusio gaisro nuostolis yra 7000 eurų, tuo tarpu butuose – 1350 eurų.

„Gaisras – brangiausia žala būstui, nes ugnis naikina viską – būsto apdaila ir jame esantys daiktai gaisrui įsiplieskus sugadinami negrįžtamai. Jeigu gaisras įvyksta bute, dūmai ir gaisro gesinimui naudojamas vanduo neretai sugadina ne tik butą, kuriame įsiplieskė ugnis, bet ir kaimynų turtą, bendrąsias patalpas – laiptinę, daugiabučio išorę ir kitą turtą. Būna atvejų ir privačiuose namuose, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai“, – sako draudimo ekspertas.