Kada picos dėžių nereikėtų mesti į popieriaus pakuočių atliekų konteinerį?
Kaip teigia „Ecoservice“ tiekimo vadovas Mindaugas Šeštokas, gyventojams stengiantis vis atkakliau ir atsakingiau rūšiuoti atliekas, neišvengiamai kyla klausimų ir tam tikrų dvejonių. Juk už suvokimą, kad rūšiavimas turi būti savaime suprantama kasdienybės dalimi, svarbiau tik teisingai tai atlikti.
Eksperto teigimu, gyventojai neretai teiraujasi apie tam tikrų popieriaus pakuočių atliekų tvarkymą.
„Dažniausiai klausimų kelia picos dėžės ar kitos kartoninės maisto pakuotės. Nors jos pagamintos iš kartono ir išties galėtų būti metamos į popieriaus pakuočių konteinerį, kartais jos būna smarkiai užterštos padažais ar picos likučiais. Žinoma, jeigu dėžės dugne likusi tik nežymi riebalų dėmė, o pati dėžutė pakankamai švari, galima ją mesti į popieriaus konteinerį. Tačiau jeigu stipriai sutepta – ji turi būti metama su buitinėmis atliekomis, o ne į popieriaus pakuočių atliekų konteinerį. Idealiu atveju, suteptą dėžutės dugną galima atskirti nuo viršutinės dalies ir dugną mesti į buitinių, o viršutinę dalį – į popieriaus pakuočių konteinerį“, – vardija M. Šeštokas.
Ekspertas pažymi, kad nešvarumais ar maisto likučiais suteptos popieriaus pakuotės, papuolusios kartu su kitomis popieriaus atliekomis, gali jas užteršti ir pabloginti jų perdirbimo galimybes. Taip pat į popieriaus pakuočių konteinerį neturėtų keliauti tapetai, vienkartinės servetėlės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius, kalkinis popierius, pakeliai nuo traškučių.
Taigi, bendrai į popieriaus konteinerį, pasak M. Šeštoko, turėtų būti metamos tik sausos ir švarios popieriaus pakuotės ir makulatūra. Permirkęs popierius konteineryje virsta koše ir yra netinkamas perdirbimui. Galiausiai didesnę popieriaus pakuotę reikėtų suspausti, išlankstyti ar suplėšyti – taip atliekų konteineryje tilps daugiau.
Ar veidrodžio ir langų stiklo duženos turi būti metamos į stiklo pakuočių konteinerį?
Ne ką mažiau klausimų gyventojams vis dar kelia ir tam tikros buityje atsiradusios stiklo atliekos. Eksperto teigimu, nors bendrai visoje šalyje stiklo pakuotes rūšiuoti sekasi bene geriausiai, šio tipo atliekoms skirtame konteineryje vis dar atsiduria netinkamų atliekų.
„Reikėtų turėti omenyje, kad ne viskas, kas atrodo kaip stiklas, yra stiklo pakuočių konteineryje galinti atsidurti atlieka. Dažniausiai rūšiuojantieji atliekas į stiklo pakuočių konteinerį klaidingai išmeta veidrodžius, keramikinius indus, langinį arba automobilių stiklus, kurie perdirbimui nėra tinkami, nes yra gaminami iš kitokių medžiagų nei mums įprasti stiklo buteliai ar stiklainiai, kurie gali būti lengvai perdirbami daugybę kartų. Stiklo konteineriai skirti tik stiklinėms pakuotėms ir iš stiklo pagamintiems indams (stiklinės taurės ir pan.), todėl visos anksčiau paminėtos atliekos turėtų atsidurti didžiųjų atliekų aikštelėje“, – rūšiuojančiųjų dėmesį atkreipia M. Šeštokas.
Ekspertas apibendrina, kad netinkamai išrūšiuotos pakuotės ir antrinės žaliavos ne tik trukdo sklandžiam perdirbimo procesui, tačiau kartu sumenkina žmonių pastangas teisingai rūšiuoti atliekas bei puoselėti aplinką. Taigi, svarbiausia rūšiuojant – pasidomėti, ar atlieka išties yra tinkama perdirbti ir tada įvertinti, į kurį konteinerį ji turėtų keliauti.
Ar verta rūšiuoti, jei visos atliekos vis tiek supilamos į vieną šiukšliavežę?
Pasak atliekų tvarkytojų, vis dar pasitaiko abejojančių, ar rūšiuoti atliekas į skirtingus konteinerius yra prasminga. Juk pagaliau visų konteinerių turinys išpilamas į vieną šiukšliavežę ir, dalies gyventojų manymu, sumaišomas kartu. Tačiau M. Šeštokas atkreipia dėmesį, kad, nors dažnai visos atliekos išvežamos vienu automobiliu, dar nereiškia, kad jos supilamos į bendrą krūvą.
„Tai, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos yra sumaišomos, tėra optinė iliuzija. Iš tiesų, skirtingų rūšių atliekos, iš individualių valdų savininkų konteinerių, yra išpilamos į trijų sekcijų šiukšliavežę. Modernaus automobilio viduje yra trys bunkeriai – į vieną iš jų pilamas stiklo pakuotės, į kitą – plastiko, popieriaus ir metalo pakuotės, o į trečią – mišrios komunalinės atliekos. Vadinamieji „bunkeriai“ yra atskirti, todėl atliekos tarpusavyje ir nesusimaišo“, – paaiškina M. Šeštokas.
Ekspertas priduria, kad atliekų išvežimas tokiu automobiliu – ypač patogus gyventojams. Jiems nereikia rūpintis ir prisiminti, kurią dieną ir kokį konteinerį reikia išstumti pagal grafiką. Negana to, toks atliekų surinkimas pasitarnauja ir aplinkai. Kadangi visos atliekos surenkamos vienu metu – tą pačią dieną, taip taupomas ne tik šiukšliavežių kuras, bet ir mažinamas į orą išmetamo CO2 kiekis.
Tiesa, nors dalis atliekų – plastiko ir popieriaus pakuotės, išties yra supilamos į tą patį „bunkerį“, pasak eksperto, dėl to taip pat nereikėtų nerimauti. „Tiek plastiko, tiek ir popieriaus pakuotės turi daugybę skirtingų rūšių ir kiekvienai jų perdirbti yra naudojama skirtinga technologija. Todėl, prieš pasiekdamos perdirbėjus, gyventojų išrūšiuotos pakuočių atliekos rūšiavimo bazėse dar kartą perrūšiuojamos automatizuotoje linijoje. Vis tik, nors pakuočių atliekos ir yra perrūšiuojamos, gyventojų pastangos teisingai rūšiuoti pakuočių atliekas ir paruošti jas išmetimui į atitinkamą konteinerį ypač prisideda prie efektyvesnio jų paruošimo perdirbimui ir antrinio panaudojimo galimybių. Tad gyventojų indėlis išlieka ypatingai svarbus“, – pabaigai priduria ekspertas.
