Kiek populiaru Lietuvoje drausti būstus?

Kai kurie gyventojai, norėdami apsisaugoti nuo didelių nuotolių, jų namuose įvykus nenumatytai nelaimei, savo būstą draudžia draudimu. Tačiau, kiek Lietuvoje jie populiarūs? „Delfi Būstas“ apklausė kelias didžiausias draudimo Lietuvoje kompanijas ir teiravosi, ar daug žmonių draudžia savo būstus ir nuo ko draudžia.

Pasak „Gjensidige“ Draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovo Baltijos šalims Andriaus Dambrausko, būsto draudimas yra bene populiariausias šalyje.

„Stebėti lietuvių požiūrį į būsto draudimą pradėjome jau beveik prieš dešimtmetį. Jei tuomet tik penktadalis patvirtindavo turintys būsto draudimą, šiemet mūsų užsakymu „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, tokių žmonių Lietuvoje jau 57 proc. (pernai buvo 50 proc.). Tai yra populiariausia šalyje savanoriško draudimo rūšis. Dar įdomu tai, kad būsto draudimą žmonės vis dažniau mini, kaip svarbiausia namų saugumo priemonę. Šiemet taip manė 58 proc. šalies gyventojų („Nielsen” tyrimas, 2020 m. vasaris). Pernai taip atsakiusiųjų buvo 50 proc.“, – teigia A. Dambrauskas.

Pašnekovo teigimu, mažėja žmonių, nesiimančių jokių priemonių apsaugoti savo namus. Pernai tai patvirtino 19 proc. apklaustųjų, šiemet – jau tik 15 proc. Daug metų stebima, kad paklausti, koks brangiausias materialus turtas, žmonės vieningai įvardija savo namus. Šiemet atliktas tyrimas parodė, kad taip mano 82 proc. lietuvių. Daugiau už mus būstą vertina estai – 86 proc. Kiek mažiau namus brangina latviai -72 proc.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Compensa Vienna Insurance Group“ pareigos draudimo produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis taip pat tikina, kad gyventojai linkę saugoti ir drausti savo būstą.

„Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius sudarėme net 16,3 proc. daugiau gyventojų turto draudimo sutarčių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pastebėjome, kad daugiau klientų kreipėsi ne dėl nuolat gyvenamo būsto, o dėl nebaigtos statybos būsto draudimo. Visgi daugiausia – net 60 proc. – draudimo sutarčių yra sudaroma nuolat gyvenamiems butams. Likusi jų dalis atitenka gyvenamiesiems namams (40 proc.). Karantino laikotarpiu, klientams daugiau laiko leidžiant namuose, registravome ir daugiau gyventojų turtui nutikusių žalų“, – pažymi pašnekovas.

Tiesa, anot jo, vadinamasis „išdraustumas“ privataus turto rinkoje yra palyginti žemas – skaičiuojama, kad Lietuvoje apdrausta apie 25 proc. butų ir apie 50 proc. gyvenamųjų namų. Tačiau matoma, kad gyventojai vis labiau rūpinasi savo turto saugumu – privataus turto draudimo rinka kasmet ūgteli maždaug po 6 proc.

„Praktinę draudimo naudą klientai ypač pajunta tuomet, kai kartu su būstu pasirenka apdrausti ir turto valdytojo civilinę atsakomybę (apsauga galioja tokiais atvejais kaip kaimynų būsto užliejimas), asmens civilinę atsakomybę (apsauga galioja tokiais atvejais, kai buitiniai veiksmai nulemia nuostolius tretiesiems asmenimis). Taip pat – kai įsigyja „Pagalbos namuose“ paslaugą ir sulaukia operatyvios pagalbos namuose nutikus avarijai ar gedimui“, – pažymi pašnekovas.

Tačiau ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė teigia, kad žvelgiant į visą Lietuvos rinką, stebimos kasmet mažėjančios gyventojų būsto draudimo apimtys: 2017 metais visa fizinių asmenų turto draudimo rinka augo 10,8 proc. 2018 – 9,5 prorc., 2019 – 8,6 proc., o per 2020 metų pirmą pusmetį augimas siekė 6,6 proc.

„Mūsų šalyje gyventojai yra apdraudę apie trečdalį būstų, o tai, lyginant su kitomis šalimis, nėra daug. Vis tik nors naujų klientų skaičiai ar domėjimasis būsto draudimu nėra didžiulis, pastebime, kad keičiasi būstą draudžiančių klientų poreikiai. Klientai tampa sąmoningesni ir neapsiriboja tik standartinių tradicinių rizikų, tokių kaip ugnis, vagystė, gamtos jėgos, vandentiekio avarijos, pasirinkimu. Vis daugiau žmonių pasirenka visas siūlomas būsto draudimo rizikas, tai yra renkasi apdrausti būstą nuo bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių įvykių“, – tikina pašnekovė.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas sako, kad Lietuvoje yra apdrausta 25–30 proc. butų ir 50–55 proc. namų. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei būste – gaisrui, užliejimui, smarkiai audrai ar kitai, – daugumai nelaimės sukeltus padarinius reikėtų šalinti savo lėšomis. Tiksliau: trims iš keturių butų gyventojų ir kas antram – namo.

Dėl kokių nelaimių labiausiai draudžia?

„Delfi Būstas" pasiteiravo, nuo kokių nelaimių labiausiai lietuviai linkę drausti savo būstus. Pasak ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės, renkantis būsto draudimą, skirtingų būstų savininkai išreiškia skirtingus poreikius.

„Tarkim, butų savininkai supranta vandentiekio avarijų draudimo poreikį, nes būtent tokio pobūdžio žalos įvyksta dažniausiai. Juo labiau, kad tiek medžiagos, tiek remonto darbai brangsta. Privačių namų savininkams aktualiausia draustis nuo gamtos jėgų padarytų nuostolių. Sodybų ir vasarnamių šeimininkai labiausia baiminasi gaisrų ir vagysčių, tad renkasi būtent tokias draudimo rizikas. Apskritai žmonės labiau koncentruojasi į tai, kad draudimo išmoką gautų, jei sudaužytų kaitlentę, mobilų telefoną ar subraižytų naują stalą, o realybė tokia, kad didžiausios žalos padaromos ir didžiausios draudimo išmokos mokamos gaisro, vandentiekio avarijos, vagystės atveju. Atsitikus tokiems įvykiams žmonėms labiausiai reikia draudimo pagalbos ir išmokų“, – pažymi pašnekovė.

„Compensa Vienna Insurance Group“ pareigos draudimo produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis tikina, kad, kaip rodo bendrovės turima statistika, gyventojų turtui nutikusios žalos pagal jas nulėmusias rizikas pasiskirsto taip: vandens rizika – 35 proc., ugnies rizika – 16 proc., įvairūs staigiai ir netikėtai įvykę įvykiai – 17 proc., kaimynų užliejimas – 9 proc., stiklo dūžis – 9 proc., šildymo sistemų, namų technikos gedimai – 8 proc. Dar keletą procentų nulemia vagystės, plėšimai, vandalizmas, transporto priemonės atsitrenkimas ir pan.

„Gyventojų turto draudimas apima apsaugą nuo išties plataus rizikų spektro, tad mūsų klientai gali pasirinkti tą, kuri jiems labiausiai reikalinga. Remdamiesi kliento įvardytomis rizikomis, kartu jas analizuodami galime sumodeliuoti draudimo apsaugą, pritaikytą konkrečiam objektui, ir atitinkamai apskaičiuoti draudimo įmoką, taip padėdami klientui sutaupyti. Vidutinė draudimo išmoka ugnies atveju siekia 4,5 tūkst. eurų, vandens – 550 eurų, gedimų – 400 eurų, vagystės – 600 eurų, kai vidutinė draudimo įmoka butui yra apie 80 eurų, o gyvenamajam namui apie 160 eurų“, – komentuoja pašnekovas.

Pasak „Lietuvos draudimo“, atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės bijo nelaimių, kurios gali atsitikti jų būstui, tačiau tai nebūtinai juos paskatina jį saugoti. Trečdalis daugiabučių gyventojų pripažino, kad kartą ar net kelis kartus yra svarstę apie turto apsaugos priemones.

„Apklausos duomenimis, dažniau taip nutinka gyventojams, kurių mėnesio pajamos siekia mažiau nei 500 eurų. Jiems būtų itin sunku atsitiesti po patirtų nelaimių, nes turima mažiau santaupų. O jei taupoma – tai konkretiems šeimos poreikiams patenkinti: vaikų mokslui, atostogoms, didesniems pirkiniams“, – pažymi bendrovė.

„Gjensidige“ Draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovo Baltijos šalims A. Dambrausko teigimu, žalų ekspertai skaičiuoja, kad ketvirtadalį visų nuostolių buityje sukelia vanduo, tai yra – užliejimai. Praktika rodo, kad sena ar sugedusi santechnika, pačių klientų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių nukenčia dėl vandens padaryto namų ir jame esančio turto sugadinimo ar praradimo.

„Tuo tarpu ugnis sudaro vos 3 proc. įvykių, tačiau jos sukelti nuostoliai kartais siekia net ir kelis šimtus tūkstančių eurų. Dažniausiai gaisrus sukelia netvarkinga elektros instaliacija ar nesaugus elektros prietaisų naudojimas, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, net be priežiūros paliktas gaminamas maistas bei žvakės. Gaisrams galima užbėgti už akių – patikrinti elektros instaliacijas, naudoti tvarkingus elektros prietaisus, neperkrauti elektros tinklo. Kaskart, išeinant iš namų, įvertinti, ar namai paliekami saugūs – ar išjungti elektros prietaisai, ar nepalikti įjungti šildymo prietaisai, ar telefonų ir kiti krovikliai ištraukti iš elektros lizdų, ar neliko įjungta viryklė“, – rekomenduoja pašnekovas.

Draudimo bendrovės pažymi, kad rudenį gyventojų dėmesys kreipiamas į šildymo sezono pradžią, kuomet padidėja gaisrų tikimybė po pertraukos pajungus šildymo sistemas ar dėl netvarkingų krosnių ir kaminų. Taip pat jaučiamas aktualumas dėl vandens žalų, užpylimų butuose. Ir, žinoma, gyventojai įspėjami dėl vagysčių grėsmės.