Kemšasi vamzdžiai

Apsidairykite savo namuose. Kiek prietaisų įjungta vienoje rozetėje? Galbūt jau pradėjo varvėti vandens čiaupas ar kištis kanalizacija? Kaip šiuo metu išvengti nelaimingų atsitikimų namuose?
Daugiabučius administruojanti bendrovė „Mano Būstas“ skaičiuoja, kad didžiuosiuose šalies miestuose karantino laikotarpiu avarinė tarnyba į daugiabučius namus vyko rečiau. Tačiau prognozuojama, kad situacija gali greitai pasikeisti.

„Nors karantino pradžioje avarijų fiksavome mažiau, laikui bėgant, prognozuojame avarinių iškvietimų augimą. Natūralu, kad daugiau laiko praleidžiant namuose, labiau apkraunamos namo inžinerinės sistemos, kyla ir daugiau problemų. Verta atkreipti dėmesį į patarimus, kurie leidžis išvengti tipinių gedimų, su kuriais susiduria avarinė tarnyba“, – sakė Julius Žilinskas, vadovaujantis daugiabučių priežiūros darbams.

Prieš karantiną, kovo 1-10 dienomis, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įmonė užfiksavo 509 pranešimus. Paskelbus karantiną, kovo 16-25 dienomis, avarinės tarnyba šiuose miestuose į pagalbą gyventojams skubėjo 448 kartus.

Anot J. Žilinsko, daugiausia iškvietimų daugiabučiuose sulaukiama dėl avarinių vamzdynų sistemų darbų. Avarinės tarnybos darbuotojai, kasdien keliaujantys valyti užsikimšusių vamzdžių, sako, kad daugiabučių kanalizacijose galima rasti visko: nuo smulkiausių higienos priemonių iki didesnių atliekų.

„Įprasta kanalizacijos vamzdžiuose „sužvejoti“ plastikinių butelių, klozetų gaiviklių, įvairiausių skudurų, paviršių valymo šluosčių, higieninių priemonių, sauskelnių, buitinių atliekų. Gyventojai į kriaukles pila riebalus, kavos tirščius, kurie taip pat užkemša vamzdynus“, – teigia J. Žilniskas.

Foto: Shutterstock

Šiomis dienomis gyventojams rekomenduojama profilaktiškai pilti daugiau karšto vandens į kriaukles riebalų ištirpinimui, o klozetuose nuleisti daugiau vandens, kad atliekos nesikauptų vamzdynuose.

Dingsta elektra

Dingusi elektra – dar viena dažna bėda senos statybos daugiabučiuose. „Siekiant to išvengti, karantino metu derėtų stengtis riboti elektros prietaisų naudojimą namų ūkiuose. Tai ypač aktualu senos statybos daugiabučiuose, nes maksimali leistina naudoti galia vienam butui dažna yra tik 3 kilovatai. Įsivaizduokite, jei visi gyventojai vienu metu įjungtų virdulius, skalbykles, dulkiu siurblius. Vidaus elektros tinklas gali neatlaikyti apkrovos, galimi laidų svilimai, dėl ko gali dingti elektra bute ar net kilti gaisras, tad ir avarinės tarnybos vizitas - neišvengiamas“, – pasakojo J. Žilinskas.

Norint, kad taip neįvyktų, specialistas rekomenduoja vienu metu neužsiimti ir skalbimu, ir kilimų siurbimu, ir vandens virinimu, nes būtent šie prietaisai naudoja ypatingai daug elektros energijos.

„Vienu metu sujungus daug prietaisų, gali būti viršyta elektros leistinoji galia butui. Suveikus galią ribojančiam prietaisui, gali bute nutrūkti elektros energijos tiekimas“, – teigė specialistas.

Jei laiptinėse esantys elektros tinklai nėra renovuoti, gali perkaisti ir komutavimo įrenginiai ar sujungimo kontaktai – nutrūkti elektros tiekimas visam namui.

Taigi, tokius prietaisus kaip elektrinis vandens virdulys, skalbimo mašina, dulkių siurblys ir kiti galingi elektros įrenginiai, siūloma naudoti skirtingu metu.

Foto: DELFI / Gintarė Bakūnaitė

Specialistai taip pat rekomenduoja atjungti nenaudojamus elektros prietaisus iš kištukinių lizdų.

„Ir, žinoma, pagrindinis patarimas šiuo sudėtingu laikotarpiu – reguliariai vėdinkite patalpas, ne rečiau kaip penkis kartus per dieną. Tai nepadės nuo avarijų, tačiau išliksime sveikesni“, – sakė J. Žilinskas.

Elektros naudojimas sumažėjo

Kita vertus, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovo Tomo Kavaliausko teigimu, lyginant praėjusių metų tą patį laikotarpį su šių metų dabartiniu laiku, bendras į ESO skirstymo tinklą patiektos elektros energijos kiekis sumažėjo apie 5 proc. Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai atsargiai naudojasi elektra. T. Kavaliauskas pateikia bendrus patarimus, kaip namuose saugiai naudotis elektros energija.

„Keli bendri patarimai: naudoti kroviklį tada, kai kompiuteris išsikrauna, o ne nuolat laikyti pajungtą; nepalikti kroviklių (pvz. telefono) elektros lizduose, jei jie nenaudojami, nes tokiu atveju naudojama elektros energija; nepalikti prietaisų budėjimo režime, o sujungti juos tarkim į vieną ilgiklį ir vienu metu išjungti, kad jie neliktų budėjimo režime; šaldytuvą atidarinėti tik žinant konkrečiai ką planuojama paimti, nes kiekvienas varstymas, tai papildoma apkrova prietaisui, nes jis naudoja elektros energiją „naujam“ šalčiui pagaminti“, – akcentuoja specialistas.

Elektros jungiklis
Foto: Shutterstock

Išsijungęs saugiklis – nėra geras ženklas

Turbūt dažno iš mūsų namuose bent kartą teko patirti, ką reiškia elektros saugiklio išsijungimas. Pasak T. Kavaliausko, tai – pirmas signalas, kad neteisingai naudojatės elektros prietaisais ar pačia elektra.

„Saugiklis instaliacijose – pati silpniausia grandis. Jei tai ne automatinis, o paprastas saugiklis – tai korpusas su dviem kontaktais galuose ir viela viduje, jungianti kontaktus. Ši viela yra ploniausia visoje grandinėje. Gedimo atveju (ar elektros perkrovos, ar „įsižeminimo“ atveju), srovė akimirksniu gerokai sustiprėja – o tai įkaitina plonesnę vielą ir išlydo ją, taip nutraukdama srovės grandinę. Automatinio saugiklio atveju, vietoj vielos suveikia jo vidinis mechanizmas – efektas tas pats, tik nereikia keisti saugiklio (užtenka paspausti mygtuką)“, – aiškina T. Kavaliauskas.

Foto: V.Cesevičiūtės nuotr.

Tęsiama, kad srovės stiprumo kitimo toleravimą lemia saugiklio vielos storis. Silpnesni saugikliai suveikia esant mažesniam srovės kitimui, didesni – esant žymesniam. Saugikliai gaminami ir žymimi (amp) pagal tai, kokią didžiausią leistiną srovę jie gali atlaikyti (neišsilydydami ar kitaip nesuveikdami). Visada, išsijungus saugikliui, prieš vėl jį įjungiant, reikia išsiaiškinti to išsijungimo priežastį.

„Pagrindinės dvi priežastys yra šios: perkrova (kai įjungiamas per didelės galios prietaisas ar sujungiama per daug mažesnės galios prietaisų, nei gali atlaikyti saugiklis) ir srovės nutekėjimas („įsižeminimas“ ar trumpas sujungimas)“, – paaiškina T. Kavaliauskas.