Po švenčių rado aplietą butą
Kalėdos jau visai čia pat, tačiau gyvenant šventinėmis nuotaikomis nereikėtų pamiršti savo namų saugumo. Kalėdiniu laikotarpiu dažnai bėgame iš vienų giminaičių pas kitus ir pamirštame užsukti vandens sklendes, uždaryti langą, o kartais ir tiesiog užrakinti duris. Apie labai nemalonius įspūdžius DELFI pasakojo vilnietė Monika, kuri, grįžusi namo po švenčių, ant vonios lubų ir sienos pastebėjo vandens žymes. Pasirodo, jos kaimynai išvyko šventinių atostogų ir nepasirūpino savo ir kitų namų saugumu.
„Grįžau namo antrą Kalėdų dieną. Butą buvau nusipirkusi vos prieš kelis mėnesius, todėl vonios lubos ir siena tikrai manęs nepradžiugino. Kaimynams trūko vamzdis ar panašiai, jie nebuvo užsukę šalto vandens sklendės ir apliejo mano vonios kambarį. Aš turėjau tvarkyti ką tik įrengtą vonios kambarį. Ir kaimynams teko daryti remontą“, – pasakoja vilnietė.
Monika buvo susidūrusi ir su situacija, kai pačiai teko grįžti namo, nes nebuvo tikra, ar uždarė balkono langą.
„Taip pat prieš šventes. Grįžau atgal namo ir radau atidarytą langą. Labai džiaugiausi, kad grįžau, nes kitaip būtų vėjas išlaužęs ar būtų prisnigę“, – tikina mergina.
Auga apliejimų ir gaisrų skaičius, pamiršta užrakinti duris
Su tokiais nelaimingais atsitikimais šventiniu laikotarpiu susiduria dažnas gyventojas. DELFI kelių draudimo bendrovių pasiteiravo, kokie dažniausi nelaimingi atsitikimai fiksuojami per šventes. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad per pastaruosius kelerius metus (2017 ir 2018 m.) per Kalėdas ir Naujuosius metus 2 – 3 kartus padidėjo butų užliejimų skaičius.
„Lyginant su ankstesniu 5 – 10 metų laikotarpiu, užliejimų per šventines dienas fiksuodavome vidutiniškai 45, tai pastaraisiais metais kasmet po 100 būstų nukenčia dėl užliejimo. Vertinant dar ilgesnį laikotarpį – 15 metų, kiekiai išaugo ir žalos „pabrango“ dar labiau. Dažniausiai trūksta žarnelės, prakiūra vamzdžiai“, – apie dažniausius atsitikimus kalba A. Juodeikis.
Jis tęsia, kad vidutinė užliejimo žala per šventes nelabai skiriasi nuo tos, kuri skaičiuojama kitų laikotarpiu: „Pastaraisiais metais siekė 545 eurus. Didžiausi nuostoliai dėl užliejimo yra 4500 – 4800 Eur. Tai – užsikimšusios kanalizacijos ar aplieto viso kaimyno buto padariniai.“
Gaisrų skaičius šventiniu laikotarpiu, anot A. Juodeikio, nepadidėja, tačiau pasikeičia jų pobūdis ir priežastis. Auga ir nuostolių dydis.
„Per pastarąjį dešimtmetį žmonės sukaupė daugiau ir brangesnio turto, todėl gaisro nuostolių vidutinė suma padidėjo 3 – 4 kartus ir pastaraisiais metais siekė 6000 Eur. Žinoma, būna ir didelių nelaimų, kurių metu sudega visas pastatas, tuomet nuostoliai skaičiuojami dešimtimis ir net šimtais tūkstančių eurų. Be to, šventiniu laikotarpiu stipriai pasikeičia gaisro kilimo priežastys. Padidėja gaisrų, kuriuos sukelia palikta be priežiūros žvakė, nuo jos užsidega turtas, taip pat elektros lempučių ir jų laidų, kitų šventinių papuošimų sukeliami gaisrai“, – aiškina pašnekovas.
Draudimo bendrovės „ERGO“ Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pabrėžia, kad švenčių laikotarpiu gyventojai turėtų būti ypač atsargūs su lauke kabančiomis šviečiančiomis girliandomis, nes jos jau ne kartą yra padariusios gyventojams daug nuostolių.
„Po švenčių esame turėję atvejų, kuomet nuo lauke kabėjusios girliandos užsidegė pastatas. Būtent nuo girliandų kylantys gaisrai yra šventiniam laikotarpiui būdinga žala“, – prisimena A. Jusė.
Anot pašnekovės, dėl išsiblaškymo ar šventinio skubėjimo gyventojai pamiršta užrakinti visas durų spynas, palieka kambariams vėdinti pravertą langą ar balkoną, nuosavuose namuose neužrakina garažo durų. Ji pabrėžia, kad tik tokių galimybių vagys tik ir laukia. Taip pat, pasak A. Jusės, didelė gyventojų daroma klaida yra dalijimasis savo kelionės planais socialiniuose tinkluose.
„Socialinių tinklų vartotojai be baimės dalijasi įvairiausia privačia informacija – kur planuojama vykti, kurią dieną, kokiam laikui. Pasižymima, kuriame mieste šiuo metu esama, iš kurio oro uosto į kokią vietovę skrendama, dalijamasi nuotraukomis su tikslia savo buvimo vieta. Socialiniuose tinkluose dalijantis kelionės detalėmis nepasirinkus tinkamų privatumo nuostatų, ši informacija gali būti be vargo prieinama ir nepageidaujamiems asmenims“, – primena pašnekovė.
Nuostolių pridaro ir fejerverkai
Apie auganti vagysčių skaičių ir klaidą, kai savo planais dalijamasi socialiniuose tinkluose kalba ir draudimo bendrovės „If" vyriausioji žalų specialistė Diana Korenkienė. Anot jos, žmonės po švenčių dažnai kreipiasi ir dėl dingusių asmeninių daiktų, pavyzdžiui, telefonų, piniginių, rankinių.
„Tai ypač dažna situacija didelių susibūrimų vietose, prie miesto eglučių, renginiuose, kai vagys susilieja su minia ir telefonus ištraukia iš rankinių, kuprinių, kišenių. Švenčiant restoranuose ir baruose dažnas telefoną laiko pasidėjęs ant stalo. Vagys suskumba pasinaudoti puikia proga ir pasisavina neprižiūrimą daiktą“, – tikina D. Korenkienė.
Pašnekovė pamini ir augantį skundų dėl vandens žalos kiekį. Tam, kad vanduo bute nepridarytų nuostolių nei savininkui, nei kaimynui, reikia nepamiršti išvykstant iš namų ilgesniam laikotarpiui užsukti vandens padavimo sklendžių.
D. Korenkienė primena, kad atsargiai reikėtų elgtis ir su fejerverkais, kurie gali padaryti daug žalos, jeigu yra leidžiami neatsargiai.
„Klientai kreipiasi ne tik dėl skilusių langų stiklų, pasitaiko atvejų, kai neatsargiai paleisti fejerverkai atsitrenkia į gyvenamųjų namų fasadus. Tokių įvykių metu išmušamas dekoratyvinis tinkas, aprūksta sienos išorė, o žala neretai siekia ir 2000 eurų“, – pabrėžia pašnekovė.
Svarbiausi priminimai, kad Kalėdos nebūtų nuostolingos
Nors šventinis šurmulys ir gali apsukti galvą, specialistai pataria nepamiršti namų saugumo. Pirmiausia, nors visiškai apsisaugoti nuo vagysčių neįmanoma, tačiau galima pasistengti padaryti viską, kad įsilaužimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Reikia atkreipti dėmesį apsaugos priemonės – šarvuotas duris su patikimais užraktais, signalizaciją, vaizdo stebėjimo kameras, apsaugines šviesdenges. Taip pat labai svarbu užrakinti visas spynas, uždaryti ne tik namų, bet ir laiptinės, kitas link buto vedančias duris ar namą juosiančios tvoros vartus. Nuosavuose namuose silpnosiomis vietomis dažnai tampa su gyvenamosiomis patalpomis sujungti garažai, sandėliukai, rūsio patalpos. Jiems apsaugoti reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Nereikėtų palikti daiktų matomose vietose.
Prieš ilgesnį laiką namus paliekant be priežiūros derėtų paprašyti liekančių kaimynų, kuriais pasitikite, atkreipti dėmesį į neįprastus garsus ar laiptinėje besisukiojančius nepažįstamus asmenis, kad pastebėję įtartinus veiksmus neliktų abejingi. Taip elgtis turėtume ir patys, o kilus įtarimų, kad kaimynų namuose gali vykti nusikaltimas – informuoti apie tai policiją.
Tačiau, nors apie planuojamą išvyką ir pravartu informuoti kaimynus, socialiniuose tinkluose apie tai garsiai skelbti nereikėtų.
