Žinoma, gali būti, kad jums nepaprastai nuskilo: kad jūsų kambariokas (-ė) – iš tų žmonių, kurie yra preciziškai tvarkingi, patys mėgsta ramybę, todėl niekada nekelia triukšmo, ir kartkartėmis pavaišina savo keptais sausainiais, nes tiesiog nori pamaloninti. Deja, galimas ir priešingas variantas: jis arba ji – iš visko sprendžiant, nežino, kas per daiktas – šluota, net po vidurnakčio garsiausiai klauso roko, be to, n-tąjį kartą prisiekinėja, kad neėmė iš šaldytuvo jūsų maisto, o kur jis dingo – nežinia.
Pirmojo tipo asmenys jokių problemų nekelia, tačiau apie antruosius to nepasakysi: jų elgesys kartais – tiesiog pasibaisėtinas, o įpročiai ilgainiui ima kelti tikrą galvos skausmą. Kad taip tikrai yra, įrodo keletas toliau perpasakotų istorijų iš portalo huffpost.com. Anot tų, kurie jas patyrė, gyvenimas su kambarioku laisvai galėtų tapti siaubo filmo siužetu.
Veltėdžių kerštas
„Mano kambariokė turėjo vaikiną. Patylomis jis pas ją persikėlė, be to, kartu atsitempė ir draugą. Bičiuliai galbūt manė, kad aš nieko nepastebėsiu. Tačiau tai buvo neįmanoma. Nuo uždarbio atsidedamus pinigus laikiau dėžutėje savo kambaryje. Netrukus pastebėjau, kad mano santaupos vagiamos. Kambariokė „nesusiprato“, kad mokesčius turime dalytis nebe dviese, tad jos vaikinas gyveno nemokėdamas nė cento. Kai jie pradėjo šlamšti mano maistą, nebeapsikenčiau – išspyriau abu pro duris. Tą vakarą, kai jiedu išsikėlė, iki vėlumos dirbau. Tikėjausi, kad išsinešdins taikiai, tačiau – kur tau.
Kai grįžau, namai atrodė lyg po kracho. Sienos buvo apspjaudytos, išterliotos skrepliais, po mano apklotu pakišta pica, ant grindų voliojosi išėdos, nuo šaldytuve buvusio maisto sklido šlapimo dvokas, prišlapinta buvo ir į šampūno buteliuką. Vėliau iš vienos bendros pažįstamos dar sužinojau, kad kambariokės draugužis mano dantų šepetėliu šiūravosi pasturgalį.“
Pagauta nusikaltimo vietoje
„Teko gyventi su mergina, kuri koledže buvo pagarsėjus kaip nepagydoma melagė ir vagilė. Rimtu sukčiavimu ar stambiomis vagystėmis ji, šiaip ar taip, neužsiimdavo. Tiesiog suvalgydavo mano maistą ir meluodavo, kad to nedarė, naudodavosi mano skustuvu bei pincetu ir meluodavo, kad jų nelietė. Tačiau užvis labiausiai užsiutau, kai nukniaukė gražiausių mano apatinių komplektą. Kai juos dėvėjo, sirgo mėnesinėmis, taigi, kelnaites sukraujavo, tačiau, lyg niekur nieko, grąžino jas į stalčių, galvodama, kad galbūt aš nepastebėsiu. Kai pareikalavau pasiaiškinti, iš pradžių ji neigė lietusi mano daiktus, bet užspęsta į kampą prisipažino. Tik jokio atsiprašymo aš nesulaukiau, nes ji nesijautė kalta ir dar atkirto: „Mano vaikinas žada mane palikti ir tai dabar man – didžiausia problema.“
Paliko neišsprendžiamą problemą
„Kartu gyvenę veikėjai kelis mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, todėl pareikalavome, kad išsikraustytų. Siekdami atsikeršyti už tokį neva įžeidimą, jie užprogramavo termostatą taip, kad prietaisas kas valandą beprotiškai užkaisdavo. Visiškai išspręsti šios problemos, deja, nepavyko, todėl galop ir patiems teko ieškotis kito būsto.“
Smalsuoliai
„Kai mokiausi koledže, gyvenau trečiame studentų bendrabučio aukšte. Vieną vakarą pavyko įkalbėti į svečius užeiti merginą, ypač patraukusią mano dėmesį. Ėmėme bučiuotis, glamonėtis. Atmosfera kuo toliau, tuo labiau kaito, tačiau kaip tik tada aš pastebėjau šviesos atspindį ant sienos. Šviesa sklido iš lauko. (Darsyk primenu, kad gyvenau trečiame aukšte!) Pažvelgiau į langą ir pamačiau, kad už jo – veidrodis. Virš manęs gyvenę studentai pririšo jį prie šluotkočio ir nuleido taip, kad jis atsidurtų mano lango aukštyje ir atspindėtų tai, kas vyksta kambaryje. Pašokau, prilėkiau prie lango ir veidrodyje spėjau pamatyti išplėstas mane stebėjusių bendrakursių akis. Veidrodį jie, aišku, akimirksniu pakėlė. Ar dar reikia sakyti, kad nuo to karto aš niekada nepamirštu užtraukti užuolaidų?“
Bendras dantų šepetėlis
„Turėjau kambarioką, kuris, kaip vėliau sužinojau, keletą mėnesių naudojosi mano dantų šepetėliu. Vieną rytą aš jį pričiupau nusikaltimo vietoje. „Matau, naudojiesi mano dantų šepetėliu?“ – paklausiau lyg pats nematyčiau. „Taip, o ką?“ – tarsi nustebęs paklausė jis. „Na, visų pirma, tai bjauru, o antra – tai šepetėlis, kuriuo šveičiu batus“, – atsakiau kuo ramiausiai.“
Svetingi namai ar landynė?
„Mano kambariokė buvo nepaprastai svetinga. Praėjus dviem savaitėms nuo tada, kai apsigyvenome kartu, ji užleido vienai savo draugei mūsų svetainę. Kambarys buvo okupuotas net du mėnesius. Kitą sykį grįžusi iš darbo pirmame aukšte radau miegantį nepažįstamą žmogų. Tačiau užvis labiausiai nervina, kad ji prisiveda namo neblaivių prašalaičių, kurie dažnai įgriūva į mano kambarį vidury nakties.“
Kačių mylėtojos
„Kai atvykau su visais daiktais, ketindama įsikelti, netruko paaiškėti, kad būsimos kambariokės po kelis mėnesius netvarko savo kačių kraiko dėžutės, todėl nekeista, kad katės ima dergti į gėlių vazonėlius, skalbinius ar kitose vietose. Kai siūlė apsistoti, merginos apskritai nesakė, kad turi kačių.“
Paliko ant ledo
„Kai man buvo 18, kartu su geriausia drauge pasirašiau buto su dviem miegamaisiais nuomos sutartį. Ji į tą butą taip ir neįsikėlė. Nuomą kurį laiką mokėjo, bet po šešių mėnesių liovėsi, todėl man teko papildomai uždarbiauti, kad sugebėčiau išlaikyti būstą.“
