Draudimo bendrovės BTA skaičiavimais, vidutiniškai kas dešimtas iš 100-o apdraustų butų mūsų šalyje kasmet nukenčia nuo vandentiekio avarijų, sugedus buitinei technikai ar užsikimšus kanalizacijai. Atitinkamai tik vos vieną butą iš 100-o apiplėšia vagys.

Įsilaužimų mažiau nei užsienio šalyse

Europoje vagys labiausiai mėgsta svetimus būstus Danijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Anglijoje bei Velse ir Italijoje. Eurostato duomenimis, čia 2016 metais 100 tūkst. gyventojų teko daugiau nei 300 įsilaužimų.

Tuo tarpu Lietuva patenka į vieną grupę su Suomija, Latvija, Čekija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija ir Lenkija, kur įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas skaičius 100 tūkst. gyventojų nesiekia 100-o.

„Būsto plėšimai vyksta ir Lietuvoje, todėl nereikėtų atsisakyti saugumo priemonių. Tačiau akivaizdu, jog ir butams, ir nuosaviems namams jie nėra dažniausia rizika. Mūsų duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai įsilaužiama į vieną apdraustą namą ar butą iš šimto. Žala tokiais atvejais paprastai yra didesnė nei tiesiog pavogti daiktai, nes ieškant vertybių paprastai daug kas verčiama, sulaužoma, apniokojama. Be to, toks svetimų žmonių šeimininkavimas asmeninėje erdvėje sukelia didelį stresą ir nesaugumo jausmą, kas pinigais yra neišmatuojama“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Šiemet „Spinter tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, net 71 proc. šalies gyventojų susidūrę su vagyste ar apiplėšimu išgyventų didelį stresą. Po namuose įvykusios buitinės avarijos tokį pat negatyvų psichologinį poveikį patirtų tik 59 proc. gyventojų.

Žalų rekordininkas – vanduo

Gyvenant bute dažniausiai žalos patiriamos dėl vandens užpylimo: vandentiekio ar kanalizacijos avarijų, neužsuktų čiaupų, skalbyklių ar indaplovių gedimų.

Su vandens rizika susijusias žalas patiria 11 apdraustų butų iš 100-o ir 2 namai iš 100-o. Draudikės vertinimu, tokį skirtumą lemia ir faktorius, jog daugiabutyje galime nukentėti ne tik dėl savo kaltės, bet ir dėl bendros namo būklės ar kaimynų veiklos. Šiemet „Nielsen“ atliktos apklausos duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų nerimauja dėl namo inžinerinių sistemų būklės, 16 proc. – dėl sienų ar stogų būklės.

„Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvena būtent butuose, kur inžinerinių gedimų rizika, mūsų duomenimis, gerokai didesnė. Čia kyla problemų dėl pasenusių vandentiekio tinklų, kanalizacijos, nukenčiama ne dėl savo, o dėl kaimynų kaltės. Žinoma, vandens stichija ne tokia grėsminga kaip ugnies, tačiau vanduo taip pat padaro nemažai nuostolių sugadindamas lubas, grindis, sienas, baldus, asmeninius daiktus, techniką“, – teigia ekspertė.

Vien pernai draudimo bendrovė šalies butų gyventojams padengė daugiau kaip 1,5 tūkst. su vandens poveikiu susijusių žalų, išmokėdama 500 tūkst. eurų.

Nuosavuose namuose – gamtos stichijų pavojus

Jei butams be konkurencijos pats rizikingiausias yra vanduo, tai nuosavi namai Lietuvoje dažniau susiduria su gamtos poveikiu. 3 iš 100-o draustų namų 2018-aisiais nukentėjo nuo gamtos stichijų, 1-as iš 100-o – nuo ugnies ar žaibo.

„Orų permainoms dėl klimato krizės vis aštrėjant, gamtos stichijų poveikis tik dažnėja. Stiprūs vėjai, audros, liūtys niokoja ne tik asmeninį turtą, bet ir elektros oro linijas, kurių sutrikimai be elektros palieka tūkstančius namų ūkių. Tokie elektros tiekimo pertrūkiai savo ruožtu lemia ir buitinės technikos gedimus, sudegina laidus, komutatorius, „išjungia“ apsaugos ar stebėjimo sistemas“, – atkreipia dėmesį D. Strazdienė.