Keliaujantieji po atokias pasaulio vietas kai kuriuose Indijos ar kitų šalių kaimuose galėtų pamatyti tūkstantmečių istoriją turintį vaizdą: moteris, iš visų daužančius šlapius skalbinius į didžiulius paupio akmenis. Vanduo ir mechaninis poveikis – vieni pirmųjų skalbimo principų, kurie naudojami ir šiuolaikinėse skalbimo mašinose. Tiesa, skalbimo istorija apima tūkstantmečius, o skalbimo mašinos –daugiau kaip du šimtmečius: skalbimo mašinos išradimo faktas (1767 m.) siejamas su vokiečių mokslininko – botaniko, mikologo, etnomologo, ornitologo ir išradėjo – Jacobo Christiano Schäfferio vardu.
Žvelgiant į žmonijos istoriją, šimtmečio permainos ir laimėjimai atrodo kaip įspūdingas technologinis šuolis. Kaip tai galėjo nutikti?
Skalbimo mašinos principai: seniau ir dabar
Tekantis vanduo. Kad per audinio poras judanti stipresnė vandens srovė gerai išjudina ir išplauna audinio porose įsitvirtinusius nešvarumus, žinojo ir mūsų prosenelės, ir senovės jūrininkai ar žvejai. Pastarieji pririšdavo maišą su nešvariais drabužiais prie plaukiančio laivo: paplaukiojus tereikėdavo išdžiovinti. Daugelis mūsų turbūt esame bent jau filmuose matę moteris, skalaujančias skalbinius upėje. Norėdamos sukelti srovę stovinčiame vandenyje, tarkime, ežere, jos panardina žlugtą į vandenį ir ten jį judina, paskui išgręžia – dėl geresnio efekto šie ciklai kartais kartojami keletą sykių.
1851 metais šį principą panaudojo amerikietis amerikietis aukso ieškotojas Jamesas Kingas. Jo sukonstruotoje mašinoje vandens sūkurius kėlė sukamame būgne įmontuotos pertvaros. Šią mašiną suko mulų kinkinys. Skalbimo mašina, kurios darbo principai labiausiai panašūs į dabartinės, buvo amerikiečio Thomaso Bradfordo 1860 m. sukonstruotas prietaisas su aštuonkampiu mediniu būgnu, kurį suko variklis.
Fizinis (mechaninis) poveikis. Skalbiniai nuo neatmenamų laikų būdavo daužomi į pakrantės akmenis, trinami, kartais panaudojamas žvyras. Vėliau buvo pradėta naudoti lenta su grioveliais – kartais medinė, kartais metalinė. Į tokią lentą trinant skalbinius, nuo jų lengviau atsiskirdavo nešvarumai.
Amerikiečio Williamo Blackstono žmonai 1874 metais procesas gerokai palengvėjo – vyras jai sukūrė patogiam namų naudojimui skirtą mašiną, kuri tapo prototipu tiražuojamiems prietaisams. Tiesa, šios skalbimo mašinos būgnas buvo sukamas svirtimi. Panaši vandens srovė sykiu su fiziniu sukamojo mechanizmo poveikiu skalbiniams sukuriama ir šiuolaikinėse skalbimo mašinose.
Cheminis poveikis. Gyvūnų riebalai, pelenai ir smėlis buvo sudėtinės medžiagos pirmosioms skalbimo priemonėms gaminti Romoje ir Babilone. Vėliau pradėta gaminti muilą, panaudojant šarmą. Taip pat žinoma, kad praėjusio tūkstantmečio pradžioje romėnai skalbinių balinimui vartojo fermentuotą didelės koncentracijos žmogaus šlapimą, Romos imperatorių Vespasianą (69–79 metai) išgarsino šlapimo surinkimo (išviečių) mokestis ir jo paaiškinimas sūnui, kad „pinigai nekvepia“ (lot. „Pecunia non olet“).
Mažesnės sąnaudos. Sąnaudos – nevienareikšmė plati sąvoka. Kartais kalbama apie fizinio darbo ar laiko sąnaudas, kitais sykiais turima galvoje skalbimui sunaudotas energijos ir skalbimo priemonių kiekis. Akivaizdu, kad pirmosios skalbimo mašinos buvo kuriamos tam, kad palengvintų sunkų fizinį – dažniausiai moterų – darbą. Ypač daug fizinių jėgų ir reikėjo patalynei skalbti. Rankomis sukamų skalbimo mašinų būgnai irgi nebuvo didelis skalbėjas išlaisvinantis stebuklas.
Naują postūmį davė 1908 metais pasaulyje pasirodžiusi pirmoji elektrinė skalbimo mašina. Jos kūrėjas amerikietis Alva Johnas Fisheris sumontavo galvanizuoto plieno kubilą su benzininiu varikliu. Medinis būgnas krumpliaračiais arba diržu buvo sukamas tai į vieną, tai į kitą pusę. Dar po dešimtmečio Čikagoje pradėjo šių skalbimo mašinų masinė gamyba, o 1930 metais į skalbimo mašinas buvo įmontuotas veikimo laiko matuoklis ir nuotėkų vamzdis. 1949 metas Amerika pradėjo automatinių skalbimo mašinų su režimo programavimo funkcija amžių, 1957 metais pradėti kontroliuoti apsukų greičiai, įdiegtos gręžimo centrifūgos.
Ekologija. 1978 metais pasirodė pirmoji skalbimo mašina su jos valdymui skirtu mikroprocesoriumi. Galima sakyti, kad nuo tada prasidėjo gamintojų lenktynės, kas pagamins patvaresnę, galingesnę, mažiau elektros, vandens ir skalbimo priemonių naudojančią, patogesnę naudoti skalbimo mašiną. Moderniai visuomenei vis labiau kreipiant dėmesį į ekologiją, susirūpinta kuo mažiau sveikatai kenkiančiomis ar alergijos nesukeliančiomis skalbimo priemonėmis. Buvo bandoma grįžti prie natūralių skalbimo priemonių, daugkartinių granulinių skalbimo rutulių. Naujausios kartos automatinėse skalbimo mašinose įdiegta ultragarso įranga, padedanti nuo rūbų atskirti nešvarumus be chemijos.
Jau keletą dešimtmečių įvairiose Europos šalyse susirūpinta ir saugiu elektronikos atliekų ir panaudotų baterijų surinkimu ir perdirbimu, nes taip išvengiama neigiamo šių atliekų poveikio žmonių sveikatai bei gamtai. Be to, tai – ne tik atliekos, bet ir žaliava, kurioje esantys retieji metalai gali būti panaudojami naujai, modernesnei, ekologiškesnei, mažiau energijos naudojančiai įrangai gaminti. Lietuvoje šios atliekos organizuotai surenkamos jau 15 metų.
„Technologijų istorija daugeliu atvejų atspindi besikeičiančius žmonių poreikius bei kintančias vertybes. Iš pradžių siekta, kad turėtume kuo švariai apsirengti, šitaip gindamiesi nuo parazitų ir ligų, vėliau, daugėjant drabužių ir namų apyvokos tekstilės, iškilo poreikis palengvinti sunkų skalbimo darbą, dar vėliau imta rūpintis skalbimo kokybe ir kad skalbiami daiktai išliktų estetiški, o po to dar atsirado poreikis trumpinti skalbimo laiką bei taupyti skalbimui skirtas namų ūkio išlaidas.
Dabar imame rūpintis dar ir aplinkosauga, vartojimo tvarumu. Kuriamos skalbimo technologijos, kurioms nebereikia cheminių priemonių arba jų reikia minimaliai, vis daugiau žmonių ima rūpėti, kaip saugiai atsisveikinti su senomis skalbimo mašinomis, kurios ima atrodyti ne tik neekonomiškos, bet ir neekologiškos. Ima rūpėti, kaip galėtume panaudoti savo laiką atgyvenusias senas mašinas naujų, tobulesnių, ekologiškesnių elektronikos prietaisų gamybai“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Buitine elektronika prekiaujančios bendrovės „Avitela“ serviso ir logistikos vadovo Manto Dabašinsko teigimu, skalbyklės arba skalbyklės-džiovyklės pastaruoju metu yra vienas perkamiausių daiktų, o tokios įrangos pirkėjams svarbiausia yra galimybė taupyti laiką ir energiją – tai lemia skalbyklės įkrova, trumposios programos. Pirkėjų poreikius atliepia ir šiais metais prekyboje pasirodžiusi skalbimo įranga su dviem skalbyklėmis. Viena jų turi įprastą 7–8 kg įkrovą, kita – 3–4 kg, ji skirta tamsiems arba jautriems skalbiniams skalbti. Taip sutaupoma laiko. Kita naujiena yra skalbyklės su dviem būgnais, kurie sukasi į skirtingas puses – taip labiau apsaugomas audinys, sutrumpėja ir skalbimo laikas.
