Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės BTA pastarųjų dvejų metų duomenys.

„Išanalizavę turimus duomenis nuo 2017 m. pradžios iki šių metų lapkričio mėnesio matome, kad pagal absoliutų gyventojų turto apiplėšimų ir transporto vagysčių bei tyčinių apgadinimų skaičių pirmauja sostinė, tačiau Vilniaus santykinis rodiklis siekia 4,3 vagysčių 10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu daugiausia tokių įvykių skaičiuojama Panevėžyje ir Kaune. Čia 10 tūkst. gyventojų tenka atitinkamai 7,3 ir 6,6 įvykių. Tuo tarpu geriausia situacija šiuo požiūriu – Alytuje bei Šiauliuose. Čia 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka po 2-3 tokius įvykius. Klaipėdiečiai taip pat gali ramiai jaustis dėl namų turto – tikimybė čia būti apiplėštam santykinai nedidelė“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Iš mažesnių Lietuvos miestų statistikos matyti, jog dėl savo gyvenamosios vietos bei automobilio saugumo ramiausiai gali jaustis Telšių bei Jurbarko gyventojai, o labiausiai nerimauti turėtų gyvenantieji Rokiškyje ir Trakuose. Šiuose miestuose 10 tūkst. gyventojų atitinkamai tenka 14,91 ir 11,28 įvykių.

„Iš esmės logika paprasta: vagysčių daugiausia ten, kur gerai funkcionuoja visa vagišiams reikalinga sistema. Juk paprastai vagiami grynieji pinigai bei lengvai realizuojami daiktai – papuošalai, dviračiai, brangi garso ir vaizdo technika, išmanieji įrenginiai. Kad sistema veiktų, dažniausiai reikalingi kiti žmonės superkantys ir savais kanalais realizuojantys vogtus daiktus. Būtent ten, kur šios schemos puikiai veikia, vagysčių ir įvykdoma daugiau“, – aiškina specialistas.

Nuostolių pridaro ir nepavykusios vagystės

Pasak M. E. Goliančiko, vagysčių iš gyvenamųjų būstų atveju vidutiniai nuostoliai siekia 1000 eurų. Priklausomai nuo aplinkybių ir jei vagišių stipriai nespaudžia laikas, kartais išnešama viskas, net patalynė ar viryklės kaitlentė, ištuštinami spintelių podėliai.

„Kalbant apie dar mažesnius, iki 10 tūkst. gyventojų turinčius miestus, į akis krenta tendencija, kad nuo vagišių dažniau nukenčia tradiciškai su išplėtotu kaimo turizmo paslaugų sektoriumi susiję regionai – pavyzdžiui Molėtai ar Trakai. Čia intensyvus turistų srautas, per metus apsilanko daug žmonių, tad smulkių vagysčių ar nuostolių padarančių turto apgadinimų pasitaiko nuolat. Žinoma, galima daryti prielaidą, kad kai baigiasi aktyvus poilsio ir turizmo sezonas, vagišiai taip pat dažniau išbando laimę, sodybų durų užraktų ir langų tvirtumą, o šeimininkai padarinius pastebi net ne iš karto“, – aiškina M. E. Goliančikas.

Draudikai taip pat pastebi, kad net ir „nesėkmingos“ vagystės pridaro nemažai nuostolių. Apgadinti durų užraktai, išdaužti ar išlaužti langai būsto savininkams padaro žalos už mažiausiai kelis šimtus eurų.

Dar viena tendencija – vagišiai į namus patenka net ne pro duris, bet ir pro plastikinius langus. Ši būsto vieta laikoma viena pažeidžiamiausių.

„Vagišiai, žinoma, taikosi į būstą patekti pro duris, tačiau kartais jiems tai būna pernelyg neparanku. Svarbu žinoti, kad, priešingai nei daugelis mano, plastikinių langų sandarumas nekoreliuoja su jų saugumu. Iš tiesų patyrę vagys žino, kad plastikinius langus nesunkiai galima išlaužti, o paskui juos uždaryti taip, kad įsilaužimo pėdsakus sunku net pastebėti“, – aiškina specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją