Ne tik šildo, bet ir vėsina

Šildymo sistemų „Vilpra“ atstovas Paulius Kniūkšta teigė, kad žemos temperatūros plokštuminio šildymo, vėsinimo sistemos, kuriose grindų ir sienų paviršius tarnauja ne tik kaip šilumos, bet ir kaip šalčio šaltinis, tampa vis populiaresnės.

„Didėjant energijos kainoms, vartotojai ieško modernių šildymo sistemų ir įrenginių, kurių eksploatacija yra pigi ir kurie gaminami ir naudojami laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų. Grindinis šildymas suteikia didesnį energijos efektyvumą ir komfortą. Dėl optimalaus temperatūros paskirstymo, galima sumažinti oro temperatūrą patalpoje ir tiekiamos šiluminės energijos kiekį.

Žema tiekiamo srauto temperatūra padeda sumažinti ir šilumos nuostolius. Investicija įrenginėjant grindinį šildymą atsipirks jau po 2 metų eksploatacijos. Estetinės savybės – šildymas yra nematomas, leidžia laisvai įrengti interjerą. Yra „švarus“ – mažėja konvekcinio oro judėjimas, sukeliantis dulkių nešiojimą. Toks šildymas pasižymi aukšta kokybe ir patvarumu, tarnauja ilgiau. Sistema taip pat turi neabejotiną ekologinį pranašumą – galima naudoti žemos temperatūros šilumos šaltinius (kondensaciniai dujų katilai) ir kitus alternatyvius šilumos šaltinius (geoterminė, saulės energija ir pan.)“, – apie grindinio šildymo naudą paaiškino P. Kniūkšta.

Senos statybos būste grindinio šildymo neužteks

Anot jo, tiek grindinis šildymas, tiek šildymas radiatoriais gali būti pagrindinis namų apšildymo būdas. Tik prieš tai reikia paskaičiuoti šilumos poreikį.

Gyvenant sename name ir atnaujinant tik šildymo sistemą, namo šiluminėms savybėms išliekant nepasikeitusioms, didelė tikimybė, kad grindinis šildymas neturės pakankamai galios padengti susidariusius šilumos nuostolius. Tokiu atveju teks vis tiek papildomai įsirengti radiatorius arba sieninį/lubinį šildymą. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad kvadratinis metras grindinio šildymo gali generuoti apie 99W energijos.

Atsižvelgiant į komfortą, grindinį šildymą įsirengti yra geriau, nes ši sistema didžiausią dalį šilumos perduoda spinduliavimo būdu.

„Grindiniam šildymui būdingas pats tinkamiausias žmogui temperatūros pasiskirstymas patalpoje – artimas idealiam. Tai suteikia malonią šilumą pėdų zonoje ir palankią vėsą galvos lygyje. 20 laipsnių patalpos oro temperatūra užtikrina tokį patį šiluminį komfortą kaip ir temperatūra nuo 21 iki 22 laipsnių, naudojant tradicinius radiatorius ir konvektorius“, – tvirtino P. Kniūkšta.

Tiek grindinis, tiek sieninis šildymas, pasak eksperto, priešingai nei aukštos temperatūros šildymas radiatoriais, nesukelia pernelyg didelės, kenksmingos teigiamos oro jonizacijos.

Foto: Shutterstock

Grindinis šildymas paskirsto šilumą tolygiai po visą patalpą. Tai ypač svarbu šildant aukštas patalpas. Naudojant konvekcinį šildymą, tokiose patalpose šiltas oras kaupiasi viršutinėje dalyje ir, norint palaikyti temperatūrą žmonių buvimo zonoje, būtina tiekti daugiau energijos.

Jis atkreipia dėmesį, kad grindinio šildymo tipas tinka privatiems ir daugiabučiams pastatams šildyti bei vėsinti.

Grindinis šildymas suteikia ir daugiau privalumų, apie kuriuos kartais nepagalvojama. Pavyzdžiui, patalpoje visada švaru, nereikia valyti dulkių už radiatorių. Nėra karštų paviršių, keliančių pavojų nudegti, mažiau priežiūros darbų – nereikia atnaujinti ar perdažyti radiatorių. Na ir vienas iš pagrindinių privalumų, ypač gyvenant mažame būste, jog radiatoriai neužims papildomos vietos.

Ką reikia žinoti įsirengiant grindinį šildymą

Grindiniam šildymui galima naudoti įvairių rūšių dangas, tačiau P. Kniūkšta didelio poveikio šiluminiam efektyvumui siūlo naudoti mažos šiluminės varžos medžiagas.

„Šis dydis (dangai ir rišamajam sluoksniui) turi būti ne didesnis nei R=0,15 m2×K/W. Jei projektavimo metu negalima tiksliai nustatyti dangos tipo, skaičiavimams galima priimti, kad R=0,10 m2×K/W. Projektuojant grindinį šildymą turi būti atsižvelgiama į klojamos dangos tipą, nes šis sluoksnis lemia šilumos pasiskirstymą patalpoje ir turi įtakos grindų paviršiaus temperatūrai.

Skaičiavimams pakankamu tikslumu galima priimti tokius šiluminės varžos dydžius (atsižvelgiant į rišamąjį sluoksnį) m²K/W: keramika, akmuo: 0,02, sintetinės dangos: 0,05, parketas iki 10 mm storio, kiliminė danga iki 6 mm storio: 0,10, parketas iki 15 mm storio, kiliminė danga iki 10 mm storio, laminuotos grindys su paklotu 0,15“, – išdėstė pašnekovas.

Pasak specialisto, visos grindų dangos ir jų klojimui naudojami klijai, esant aukštai temperatūrai, neturėtų skleisti kenksmingų medžiagų, todėl turi būti pažymėtos ženklu, nurodančiu jų tinkamumą grindiniam šildymui.

„Visos dangos, ypač elastingos sintetinės dangos, turi būti tiksliai priklijuotos visu paviršiumi, be oro pūslių, didinančių dangos šiluminę varžą.

Grindų dangas galima kloti jų nepritvirtinant prie pagrindo (pvz. laminuotas plokštes), tačiau tokiu atveju būtina naudoti specialius grindiniam šildymui skirtus paklotus. Išorinį grindų sluoksnį galima kloti po pirminio šildymo, kai grindų temperatūra yra 18–20 laipsnių“, – komentavo P. Kniūkšta.

Ekspertas primena, kad prieš klojant grindis, būtina patikrinti pagrindo drėgnumą. Pavyzdžiui, medinės dangos bei parketo drėgnumas negali būti didesnis nei 8-9 proc. Kiliminės dangos taip pat gali būti naudojamos grindiniam šildymui, tačiau būtina užtikrinti aukštesnę padavimo temperatūrą.