Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau siekiant jautresnio dūmų aptikimo, specialistai rekomenduoja šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius.
Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai primena, jog renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tas užtikrins, kad įsigijote kokybišką daiktą.
Pasak specialistų, signalizatoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (pavyzdžiui, 10 metų). Signalizatoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros - kas metus būtina keisti maitinimo elementus.
Įrengiant autonominius dūmų signalizatorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija, primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Žinant tai, kad karšti dūmai kyla į viršų ir pirmiausiai kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų signalizatoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.
Parenkant signalizatoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais jį tenka aptarnauti - pakeisti elementus, patikrinti veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.
Kad autonominiai dūmų signalizatoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kas metus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dulkės ir nešvarumai mažina signalizatoriaus jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkes.
Baudos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas Aurimas Gudžiauskas atkreipia dėmesį – už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus yra numatytos baudos nuo 10 iki 70 eurų, tačiau nereikia manyti, kad ugniagesiai iš karto puls bausti visus, kurie neturi autonominių dūmų detektorių. „Žmonėms visų pirma nereikėtų gąsdintis ugniagesių, kurie ateina pas juos į gyvenamąsias patalpas.
Vykdome akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu žmonės nėra baudžiami. Galiu pasakyti, kad gyvenamieji būstai privalomai tikrinami nebus, ar žmonės įsirengė dūmų detektorius, ar ne. Mes tikrai neturime resursų aplankyti visus gyventojus ir išsiaiškinti, ar jie tuos detektorius įsirengė, juos bausti“, – teigia A. Gudžiauskas. Jo aiškinimu, ugniagesiai turi tikslą pamokyti žmones ir jiems patarti, kur įsirengti dūmų detektorių, į ką atkreipti dėmesį namuose, kur gali būti gaisro pavojai:
„Tikrai dėl tų baudų nereikėtų, manau, bijoti, nes ugniagesiai nesiruošia organizuoti baudžiamųjų reidų. [...] Tokių masinių vaikščiojimų po namus su tikslu nustatyti tuos pažeidimus tikrai nedaro. Mes organizuojame prevencines akcijas, kurių metu gyventojai nėra baudžiami, net jeigu ir nustatomi tam tikri gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo atvejai.“
Pareigūnus nuo sukčių atskirsite pagal du požymius
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekežienė perspėja, kad gaisrininkų vykdoma akcija gali pasinaudoti sukčiai, siekiantys patekti į gyventojų namus. Anot R. Bekežienės, statistika rodo, kad gyventojai yra labai patiklūs ir dėl to dažnai nukenčia patys.
„Šie asmenys, pasinaudodami patiklumu ir dažnai išvilioja iš gyventojų nemažas pinigų sumas. Tokiu būdu jie nukenčia. Jeigu kalbėtume apie dabartinę aktualiją, gaisrininkų vykdomą akciją, tai iš tikrųjų gali būti pasinaudota ir šia žinia“, – sako R. Bekežienė. Nors tokio sukčiavimo atvejų kol kas nebuvo užfiksuota, R. Bekežienė ragina žmones atkreipti dėmesį į skiriamuosius ženklus, kuriuos paprastai turi pareigūnai – tiek gaisrininkai, tiek policininkai.
Pašnekovė pabrėžia – pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, ar į namus atvykęs pareigūnas vilkės uniformą. „Pareigūnas visada turi vilkėti tarnybinę uniformą, jie visada išsiskiria iš kitų būtent vilkima uniforma. Be to, pareigūnai visada su savimi privalo turėti ir pateikti pažymėjimą. Jeigu tų dviejų atributų jie neturi, ragintume gyventojus (jeigu jie nėra įsitikinę, kad tai pareigūnai) skambinti telefonu 112 ir pranešti apie tai bendrajam pagalbos centrui“, – tvirtina R. Bekežienė.
Jos teigimu, jeigu žmonės patys susitaria dėl dūmų detektoriaus įrengimo ar patikros, būtina tiksliai suderinti laiką ir aptarti visas aplinkybes – kas atvyks ir kokiu tikslu.
„Tada gyventojas tikrai būtų ramus, kad sulaukė to asmens, su kuriuo susitarė iš anksto. Jeigu tokie asmenys atvyksta neperspėję, neinformavę, netgi skubina gyventojus labai greitai priimti kažkokius sprendimus, iš tikrųjų galima sunerimti, nes gali būti, kad pasitaikytų ir tokių sukčiavimo atvejų“, – perspėja R. Bekežienė.
