Biuruose elektromobilių krovimo stotelių daugėja, naujos statybos verslo centrai jau numato vieną-kitą stotelę ir ši tendencija džiugina esamus bei būsimus elektromobilių savininkus. Vis dėlto geriausia elektromobilį krauti ten, kur jis praleidžia daugiausiai laiko nenaudojamas, todėl patogiausia ir saugiausia elektromobilį krauti namuose. Apžvelgsime tam reikalingą įrangą, sprendimus ir investicijas.

Pastaruosius keletą metų gana daug individualių namų savininkų, kuriems protingo namo ir apšvietimo valdymo sprendimus diegia bendrovė „Think Light”, prašo numatyti ir įrengti elektromobilių įkrovimui reikalingą įrangą. Stebėtina tai, kad tik pavieniai tokios infrastruktūros norintys namų savininkai šiuo metu jau turi elektromobilius: vadinasi, jie arba planuoja pirkti elektromobilį po keleto metų, arba nori jau dabar suteikti galimybę įkrauti elektrines transporto priemones savo svečiams. Andrius Avulis, bendrovės projektų inžinierius, apžvelgia šiandien rinkoje esančias galimybes įsirengti elektromobilio įkrovimo infrastruktūrą namuose.

Andrius Avulis
Foto: Bendrovės archyvas

Laiko formulė

Svarbiausias faktorius, apsprendžiantis investicijas į elektromobilio įkrovimo infrastruktūrą, yra laikas, per kurį norite pilnai įkrauti bateriją. Šiuo metu populiariausių elektromobilių baterijų talpos yra apie 25 kWh (Nissan Leaf, BMW i3, Volkswagen e-Golf, Fiat 500e ir kiti), vadinasi, nevertinant nereikšmingų elektros nuostolių, baterijai įkrauti sunaudosite 25 kWh elektros energijos.

Standartinio namų kištukinio elektros lizdo įrengtoji galia dažniausiai siekia vos 2,5 kW, vadinasi, 25 kWh talpos elektromobilio bateriją pilnai įkrausite per 10 valandų. Jei turite galimybę tiek laukti - puiku, investicijos bus minimalios: dažniausiai kiekvienas naujas elektromobilis komplektacijoje turi „nešiojamą krovimo stotelę”, t.y. paprastai kalbant, laidą, adapterį ir konverterį tarp paprasto kištukinio lizdo (vadinamosios rozetės) ir elektromobilio krovimo jungties. Neturėdami tokios stotelės ar ją pametę, ją įsigysite už 200-400 EUR.

Vis dėlto šis būdas turi didelių trūkumų: elektromobilį krausite ilgai, o paprastus laidus ir įrangą yra sudėtinga apsaugoti nuo lietaus ir drėgmės, todėl „nešiojamą krovimo stotelę” patartina vežioti elektromobilyje kaip atsarginį variantą, o namuose vertėtų įsirengti stacionarią automobilio krovimo stotelę.

Ką įvertinti planuojant stacionarią krovimo stotelę?

1. Kokia elektromobilio krovimo jungtis.
2. Koks maksimalus elektromobilio krovimo galingumas.
3. Kokie elektros laidai atvesti iki krovimo stotelės vietos ir kiek daugiausiai galingumo per juos galima naudoti.
4. Kiek elektromobilių vienu metu reikės krauti.
5. Kurioje elektromobilio vietoje yra krovimo jungtis ir kokio ilgio krovimo kabelio reikės.
6. Kaip kabelis bus laikomas kol elektromobilis nebus kraunamas.
7. Ar bus patogu kiekvieną kartą krovimą prijungti/atjungti, kabelį suvynioti.
8. Ar niekas neužklius už krovimo kabelio.
9. Ar krovimo kabelis turėtų būti atjungiamas ir lengvai pakeičiamas kitu.

Tarp minėtų faktorių didesnę reikšmę investicijų dydžiui daro tik įkraunamų elektromobilių kiekis, norimas (arba galimas) krovimo galingumas, todėl aptarkime standartinį ir šiuo metu klientams rekomenduojamą variantą.

Gamintojai skelbia, kad artimiausiais metais populiariausi elektromobiliai bus turintys apie 40 kWh talpos akumuliatorių bateriją, todėl klientams rekomenduojame numatyti patogią krovimo infrastruktūrą būtent tokiai talpai. Pasaulinė praktika rodo, kad optimalus elektromobilio įkrovimo laikas namuose yra 4 valandos, taigi norint 40 kWh talpos bateriją pilnai įkrauti per šį laiką, vertėtų investuoti į galingesnę nei standartinę „rozetę”, t.y. įsirengti 11 kW galingumo stotelę.

Tokiai stotelei pakanka paprasto trifazio 5x2.5 skerspjūvio elektros kabelio, jį geriausia išvesti 150 cm nuo žemės aukštyje, kad prijungus tiesiai prie krovimo stotelės būtu patogu stebėti stotelės veikimo indikatorių-ekranėlį. Šios stotelės krovimo kabelis turės „Type 2” krovimo jungtį, nebus storas ir sunkus, bus ryškios spalvos, suktas spirale ir kiek įmanoma trumpesnis.

Nenaudojamas kabelis bus įkišamas į tokią pačią kaip elektromobilio jungtį, sumontuotą šalia krovimo stotelės, kad krovimo prijungimas/atjungimas būtų kiek įmanoma greitas ir patogus, o krovimo kabelis niekam netrukdytų, būtų pastebimas ir niekas už jo neužkliūtų. Tokiai krovimo stotelei reikalinga įranga kainuos maždaug 500 EUR be montavimo darbų.

Galios žaidimai

Nors aptariama 11 kW stotelė yra sąlyginai nedidelio ir, ko gero, optimalaus galingumo, bet pagrindinė problema atsiranda, kad prie maksimalaus namo vartojamo elektros galingumo prisideda papildomi 11 kW. Tai reiškia, kad gali reikėti atitinkamai projektuoti elektros įvadą, ir iš elektros tiekėjo prašyti (pirkti) didesnį galingumą. Taip pat, tikėtina, kad artimiausiu metu už tai teks mokėti didesnį „galios” mokestį.

Galingumas yra momentinis elektros vartojimo „stiprumas”. Pavyzdžiui, arbatinuko galingumas yra 2 kW, LED lemputės - 0.05 kW, šaldytuvo 0.2 kW, televizoriaus 0.1 kW, šilumos siurblio 2 kW, saunos 6kW. Standartinio namo įvadas būna apie 15 kW ir numatant elektromobilių krovimo infrastruktūrą yra svarbu, kad visi vienu metu įjungti prietaisai neviršytų šio galingumo.

Teoriškai elektros įvado galios didinimas yra standartinė, nesudėtinga ir nebrangi procedūra. Bet praktiškai ši procedūra nesudėtinga tik tada, jei nereikia keisti esamos elektros tiekimo įrangos, kabelių. Vieni gyvenamų namų kvartalai turi didesnį galios rezervą, kiti mažesnį, treti visai jo neturi. Vieni namo statytojai statybos metu pakloja ar praveda elektros įvadinį kabelį su rezervu, kiti numato būdus, kaip esant reikalui būtų galima nesudėtingai kabelį pakeisti ar pravesti papildomą, treti visais įmanomais būdais taupydami pinigus įvadą įrengia be jokio rezervo. Todėl namo įvado galios didinimo kaina ir sudėtingumas labai priklauso nuo įvairių aplinkybių.

Elektromobilis
Foto: Asociacijos archyvas

Išmani stotelė

Jei matote, kad įvado galios didinimas gali tapti pernelyg sudėtingu projektu, vienas sprendimų - išmani krovimo stotelė, kuri automatiškai prisitaiko prie esamo elektros įvado, neleidžia viršyti maksimalaus leidžiamo naudoti galingumo, automatiškai sumažina arba išjungia elektromobilio krovimą, kai name elektrą vartoja aukštesnio prioriteto elektros prietaisai, tokie kaip viryklė, virdulys ar šilumos siurblys.

Išmani krovimo stotelė turi daugiau elektronikos komponentų, daugiau nustatymų ir valdymo galimybių, papildomus jutiklius, kurie matuoja bendrą momentinę namo vartojamą galią. Tokia stotelė gali turėti ir elektros energijos apskaitą ar elektros vartojimo statistiką. Išmani krovimo stotelė kainuotų apie 800 EUR ir galėtų būti sprendimu turint ribotas galimybes didinti namo įvado galią.

Taip pat rinkoje yra krovimo stotelių, kurias galima integruoti į protingo namo sistemą, tada galima nurodyti, kurio šeimos nario elektromobilis turi pasikrauti pirmas, protingo namo sistema perspėja elektromobilio šeimininką žinute, kad krovimas nutrauktas ar blogai prijungtas kabelis, o, pvz., naudojant pirtį praneša, jei dėl to elektromobilis kraunasi lėčiau nei galėtų.

Kitas niuansas - greitasis krovimas. Visi rinkoje esantys elektromobiliai gali būti įkraunami standartiniu būdu iš kintamos srovės tinklo, o dalis elektromobilių turi greitojo įkrovimo galimybę, tačiau jai praktiškai visada reikalinga nuolatinė elektros srovė. Pavyzdžiui, šiuo metu vienas populiariausių rinkoje elektromobilių - “Nissan Leaf” - iš kintamos srovės tinklo gali krautis daugiausiai 7 kW galia, bet kai kurios šio modelio modifikacijos turi papildomą greitojo krovimo jungtį ir leidžia nuolatine srove krauti automobilį net 50 kW galingumu, kitaip tariant, 80% baterijos įsikraus vos per 30 min. Tokios nuolatinės srovės krovimo stotelės kaina bus apie 10000 EUR, su sąlyga, kad turite galimybę 50kW galios įvadui.

Vietoje išvadų

Dažniausiai elektromobilio komplektacijoje būna nešiojama krovimo stotelė, kurios pagalba elektromobilį galima krauti iš rozetės, bet kaip minėta anksčiau, toks krovimo būdas turėtų būti naudojamas tik kaip rezervinis, atsarginis, kai būtinai reikia įkrauti ir nėra kito būdo, pvz, nuvykus į svečius, sodybą ar panašiai. Nešiojamos stotelės kaina 200-400 EUR, tačiau tikėtina, kad ją gausite pirkdami elektromobilį.

Nuolatiniam naudojimui reiktų įrengti stacionarią krovimo stotelę, kurios įrengimo kaina labai priklauso nuo daugelio veiksnių: montavimo vietos, galingumo, esamo elektros tinklo būklės ir tipo, dizaino, patogumo, kokybės, išmanumo ir t.t. Kainos be įrengimo darbų ir nevertinant galimo įvado galios didinimo galėtų būti tokios: ekonominis variantas 300-400 EUR, standartinis 400-1000 EUR, „premium” 1000-10000 EUR (didžiąją dalį kainos sudarytų įranga nuolatinei srovei ir greitąjam krovimui).

Lietuvoje populiariausi elektromobilių modeliai ir jų baterijų talpos:

BMW i3: 22–33 kWh
Chevrolet Bolt / Opel Ampera-e: 60 kWh
Fiat 500e: 24 kWh
Ford Focus Electric (2012): 23 kWh
Ford Focus Electric (2018): 33.5 kWh
Nissan Leaf: 24–30 kWh
Nissan Leaf II. gen: 40 kWh
Renault Zoe: 22 kWh (2012), 41 kWh (2016)
Smart electric drive III: 17.6 kWh
Tesla Model S: 60–100 kWh
Tesla Model X: 60–100 kWh
Tesla Model 3: 50–70 kWh
Volkswagen e-Golf: 24–36 kWh
Volkswagen e-UP: 19 kWh
Hyundai Ioniq Electric 28 kWh