Vertindami didžiausią diskomfortą, kurį patiria namuose, po 29 proc. šalies gyventojų įvardijo šias keturias namų savybes, atskleidė spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Specialistai pabrėžia, jog tokie rezultatai tik dar kartą įrodo, kad bėda po vieną nevaikšto – jei namai yra nešiltinti ir nesandarūs, juos lengviau pažeidžia ir drėgmė bei pelėsis, taip pat suprastėja akustinės savybės, rašoma pranešime.
Priešai: šaltis, pelėsis ir triukšmas
„Matome, jog tik 13 proc., t.y. maždaug kas devintas gyventojas, neturi nusiskundimų ir savo namuose visada jaučiasi komfortiškai. Tai be galo mažas skaičius ir būtent nusiskundimų neturinčiųjų statistika geriausiai atskleidžia bendrą paveikslą: didelė dalis žmonių namuose nesijaučia komfortiškai, o žema temperatūra patalpose kelia problemų ypač tuo metu, kai peršalimo ligos kopia sezoninio piko link“, – sako „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
Šaltos išorines sienas kaip problemą įvardino 29,5 proc., šaltas grindis – 29,3 proc., pelėsį – 29,2 proc., o triukšmą – 28,7 proc. apklausos dalyvių.
Toliau sąraše rikiavosi prasta ventiliacija, sulaukusi 23,5 proc. antipatijų, rasojantys langai su 17,1 proc. atsakymų ir per mažas natūralios šviesos kiekis bei pernelyg drėgnas oras, surinkę atitinkamai 13,6 ir 13,5 proc. balsų.
Bėdų šaknys slypi ten pat
A. Buska aiškina, jog gyventojams diskomfortą keliančių veiksnių pasiskirstymas neturėtų labai stebinti, nes juos nulemia viena priežastis.
„Nors prasta pastatų izoliacija ir šilumos pralaidumas dažniausiai aptariamas energetikos išteklių taupymo kontekste, labiausiai pasigendu tikrojo problemos masto ir gilumo suvokimo. Už šaltas sienas ir grindis pirmiausiai atsakinga netinkama izoliacija ar visai jos nebuvimas, tuomet šiluma nesulaikoma patalpų viduje, o kampai peršąla. Tai sudaro palankią terpę pelėsiui vešėti, o kiauros sienos bei perdangos nesulaiko triukšmo iš lauko. Labai dažnai mes sprendžiame prastą situaciją geresniais radiatoriais, papildomais šildytuvais ar kitomis priemonėmis, kai pačios esmės šie sprendimai visiškai nepaliečia“, – aiškina techninis vadovas.
Dėl įvairių priežasčių nemaža dalis žmonių renkasi tiesiog „pakentėti“ – šaltuoju metų laiku jie kremtasi dėl to, kiek tenka daug mokėti už šildymą, bet šiltuoju neinvestuoja į tai, kad kitąmet tas pats nepasikartotų.
„Kovoti vien su tuo, jog ant virtuvės sienos matote pelėsį ar sėdint šalia langų į jus pučia vėjas – tai gydyti namų simptomus, o ne ligą. Jei norime savo namuose jaustis šiltai, ramiai, patogiai ir komfortiškai, turime kompleksiškai spręsti problemą, tam renkantis termoizoliacinius sprendimus su akmens vatos izoliacija, kuri leidžia įrengti ilgaamžį šiltinimą, tuo pačiu pagerinant pastato priešgaisrines savybes, akustinį komfortą bei užtikrinti malonų vidaus mikroklimatą patalpose. Deja, būtent šioje vietoje žmonės mėgsta pataupyti ir tada tenka mokėti brangiau už šildymą ir remontą“, – teigia dr. A. Buska.
„Vilmorus“ apklausą atliko spalio 6-15 dienomis, joje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.
