Darbo jėgos trūksta, terminų nesilaikoma, profsąjungos intensyviai dirba su užsienio rangovais stengdamosi išlaikyti kolektyvinių sutarčių numatytą užmokesčio lygį ir neišbalansuoti rinkos.
Vis dažniau sumirga antraštės apie galimą nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, bet ekspertai linkę dėl to pasiginčyti. Švedijoje statoma per daug naujų būstų, tai gali lemti nekilnojamojo turto kainos mažėjimą, bet drastiško kritimo niekas neprognozuoja.
Žvelgiant į šalies situaciją, matyti, kad iki 2025 m. didžiausią gyventojų prieaugio dalį sudarys atvykėliai ir čia gimsiantys jų vaikai iš ne Europos Sąjungos šalių. Paprastai jiems būna sunkiau įeiti į darbo rinką ir sau leisti naujos statybos būstą, todėl teigiama, kad naujų būstų dauguma tiesiog neįpirks.
Didžiuosiuose miestuose nekilnojamojo turto kainos neturėtų kristi. Butas Stokholme gali kainuoti net 60 proc. daugiau nei butas Kopenhagoje. Net ir antras pagal dydį Švedijos miestas Geteborgas lenkia Danijos sostinės būstų kainas.
