Tiesiog sutapo keletas faktorių. Vienas iš jų nerami geopolitinė padėtis.
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, rugsėjį Lietuvoje sandoriais perleista 10,4 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 5,9 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai buvo perleista 11,1 tūkst. NT objektų, ir 5,2 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (11 tūkst.).
Iš viso šiemet NT sandoriais perleista 92,5 tūkst. NT objektų - 3 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai parduota 89,8 tūkst. NT objektų.
Butų pardavimai šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 1 proc. iki 25 tūkst., individualių gyvenamųjų namų - ūgtelėjo 6 proc. iki 7,9 tūkstančio.
Žemės sklypų pardavimai per metus išaugo 5,8 proc. iki 46,2 tūkstančio. Vien rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, butų pardavimai sumenko 13 proc. iki 2836, gyvenamųjų namų - 3,7 proc. iki 943, žemės sklypų - ūgtelėjo 4,2 proc. iki 5281.
„Įmonės, kurios pardavinėja butus, pastebi, kad prasidėjus triukšmui dėl „Zapad“ ir galimų grėsmių, pirkėjai tiesiog atidėjo sutarčių pasirašymą iki to laiko, kol padėtis pilnai stabilizuosis. Žmonės investuoja didelius pinigus ir nors grėsmės daugiau teorinės, atsargumas ir noras palaukti suprantamas“, – pasakoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas Mindaugas Statulevičius.
Tuo pačiu vadovas pabrėžia, kad toks elgesys nebuvo masinis reiškinys. Galime kalbėti apie dešimtis objektų, kurių pardavimas nusikėlė vėlesniam laikui. Iš kitos pusės, tai ne pirmas kartas, kai geopolitiniai pokyčiai veikia mūsų būsto rinką.
„Nestabilumą ypatingai pajutome Rusijai okupavus Krymą. Tada apie tai, kad nenori skubėti pirkti kalbėjo vos ne kas antras pirkėjas. Žmonės neskubėjo pirkti ir sandoriai bei rezervacijos atsidėjo keliems mėnesiams, kol situacija paaiškėjo. Nors ir buvo juntama politinė įtampa, nekilnojamojo turto kainų tai niekaip nepaveikė“, – aiškina M. Statulevičius.
