Susidomėjimas sodybomis nedingo
„Capital Smart“ NT brokerė Rima Okon sako, kad nepaisant ekonominės situacijos, NT rinkos sąstingio, sodybomis lietuviai domisi. Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, sodybų paklausa neišaugo. Pasiūla, pasak R. Okon, taip pat lieka stabili – NT brokerė nepastebi nei didelio pasiūlos išaugimo, nei sumažėjimo, lyginant šiuos ir praėjusius metus.
„Sodybų žmonės dairosi ir šiais metais. Per visa Lietuvą dabar vien tik viešoje pasiūloje yra virš parduodamų 850 sodybų. Parduodamos labai įvairios sodybos – tiek pilnai sutvarkytos, tiek ir reikalaujančios remonto“, – komentuoja pašnekovė.
NT brokerė, paklausta, kokių sodybų pirkėjai šiandien ieško, sako, kad žmonių poreikiai labai skirtingi. Vieniems reikia tiesiog nedidelio sklypo šalia ežero, kur būtų galima pasistatyti nedidelį vasarnamį, kiti ieško didelio ploto, kurį planuoja išnaudoti savo pomėgiams, laisvalaikiui.
„Vieni domisi mažu sklypuku prie ežero, kad nereikėtų visa laisvą laiką žolės pjauti, kitiems pirkėjams, atvirkščiai, reikia didelio ploto, nes jų hobis, pavyzdžiui, yra jodinėjimas žirgais, tuomet dairosi erdvės savo augintiniams. Beje, jei sodyba laikysime „užmiesčio rezidencija”, tuomet kartais verta pasvarstyti ir apie įdomesnius variantus, pavyzdžiui, galimybę antram gyvenimui prikelti kurį nors dvarą. Štai ką tik pasirodė rinkoje Klabinių dvaro, esančio Molėtų raj. pastatų ansamblis su erdviu beveik 8 ha sklypu, per kurį teka Virintos upė, sklype yra tvenkinys, seno malūno liekanos, o, esant poreikiui, žemės valdas galima praplėsti ir iki netoliese esančio ežero pakrantės“, – pasakoja R. Okon.
Taip pat, pasak NT brokerės, vieni žmonės domisi sodybomis vienkiemiuose, kitiems gi labiau patiktų turtą įsigyti kaime, arčiau kaimynų. Žinoma, populiarios sodybos – prie ežero, upės ar miško.
Sodybą vis dar galima įsigyti ir iki 10 tūkst. eurų
2020-2021 metus galime drąsiai vadinti sodybų aukso amžiumi. Dėl pandemijos ir karantino namuose uždaryti lietuviai ėmė svarstyti apie pabėgimo iš miesto variantus ir tarp jų buvo nuosava sodyba. Lietuviai kaip pašėlę graibstė įvairios, net ir labai prastos būklės sodybas, ėmė populiarėti bandymai seną sodybą prikelti naujam gyvenimui. Tąkart NT brokeriai ir NT analitikai įspėjo visus, tokį turtą jau įsigijusius arba dar tik planuojančius tai padaryti, kad sutvarkyti ir išlaikyti poilsiui skirtą turtą – papildomos išlaidos, laiko ir kantrybės kaštai. NT analitikai spėjo, kad dalis tokių spontaniškų pirkinių po metų ar greičiau vėl atsidurs NT skelbimuose. NT brokerė R. Okon sako, kad tokių atvejų tikrai buvo ir vis dar pasitaiko.
„Aišku, kad yra tokių žmonių, kurie nusipirko per pandemiją, neįsivertino visų aplinkybių ir dabar yra linkę parduoti. Paprastai mažesnio kainų lygio sodybos reikalauja nemažų investicijų, dažnai tai yra namai arba nugriovimui, arba jau yra išlikę tik pamatai“, – komentuoja pašnekovė.
Paklausta, ar šiandien įmanoma parduodant sodybą, įsigytą prieš kelerius metus, užsidirbti, t. y., parduoti brangiau, R. Okon pabrėžia, kad sodyba savo reikmėms, poilsiui nėra investicinis NT, ją reikia prižiūrėti, skirti tam lėšų, todėl pardavus ją užsidirbti, galimybių mažai. Sodybų kainos, pasak pašnekovės, priklauso nuo jų būklės, vietos, dydžio.
„Priklausomai nuo vietos, įrengimo, sklypo dydžio, sutvarkymo ir pan rinkoje galima rasti sodybą tiek už keturženklę, tiek ir už septynženklę sumą. Viduriniojo segmento sodybų kainų dinamika buvo ženklesnė lyginant su aukštesniojo kainų segmento sodybų kainų dinamika“, – teigia NT brokerė.
Visgi, pasak jos, šiandien dar galima įsigyti sodybą ir iki 10 tūkst. eurų, Tiesa, jos būklė bus labai prasta, tad reiktų suprasti, kad nusipirkus tokį turtą dar reiktų papildomai į jį investuoti.
„Tokių sodybų dar yra, dažnai tai sodybos, kurių pastatai jau sunkiai renovuojami, bet tokių sodybų dar galima surasti ir viešoje internetinėje erdvėje“, – teigia pašnekovė.
Pasiryžę pakloti ir šešiaženkles sumas
Kokia gali būti didžiausia sodybos kaina? Ribų čia nėra. Prestižinio NT brokerė Danguolė Valantinienė sako, kad kaina priklauso nuo turto, kuris yra kiekvienam pagal galimybes ir poreikius. Šiandien vis dar yra pirkėjų, kurie už sodybas moka 800 tūkst. – 1 mln. eurų ir daug daugiau. Žinoma, tiek kainuoja išskirtinis NT.
„Kažkam tikriausiai puikiai tiks ir namelis sodų bendrijoje, tačiau siekiant kokybės ir išskirtinumo pirkėjai pasirengę mokėti. Tačiau yra vienas „bet“ – parduodamų sodybų, atitinkančių prabangaus turto kriterijus, yra vienetai, jų tenka ieškoti. Idealių objektų nėra, laimi tie, kurie tikrai apsisprendę dėl gyvenimo būdo, žvelgia kūrybiškai bei nevengia įdėti darbo, kad sukurtų ir augintų savo namų vertę“, – sako NT ekspertė.
Brangių sodybų pirkėjai šiemet, pasak „Baltic Sotheby‘s International Realty“ NT brokerės Danguolės Valantinienės, vėl aktyvūs. Anot pašnekovės, dėl šio NT kreipiasi motyvuoti, puikiai žinantys, ko nori, pirkėjai.
„Svarbiausi kriterijai išlieka – privatumas, didelis sklypas (nuo 1 hektaro ir daugiau), ežero pakrantė, miškas, išvystyta infrastruktūra, patogus ir greitas privažiavimas visais metų laikais.
Specializuojamės išskirtinio nekilnojamojo turto sektoriuje, tad mūsų klientai ir ieško tokių objektų. Renkantis sodybą, svarbu viskas, ypač veiksniai, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė, patogumas. Taip pat renkantis išskirtinę sodybą aktualu kaimynystė, gamtos kokybė, tyla, gėlo vandens telkinys šalia, sklypo išdėstymas ir orientacija, saulės ir pavėsio santykis, inžineriniai sprendimai, atsinaujinantys energiniai ištekliai, leidžiantys prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo, pastatų eksterjero ir interjero estetika“, – pabrėžia NT ekspertė.
Taip pat ji sako pastebinti, kad šiuo neapibrėžtumo laikmečiu atsirado naujų pirkėjų poreikių. Žmonės dairosi ne tik išskirtinio poilsio, bet ir atokaus kampelio, kur galima rasti ramybę ir saugumą, toliau nuo didžiųjų miestų.
„Tam puikiai tinka sodybos, kurios skirtos poilsiui ir tuo pačiu atsitraukti nuo pasaulio negandų. Pastaruoju metu renkantis sodybą pasitaiko susidomėjimas, ar yra įrengtos (arba ar yra galimybė įsirengti) papildomas patalpas, tokias kaip namo rūsys ar atskira patalpa žemiau žemės lygio, kur galima būtų laikyti maisto, gėlo vandens, šiltų rūbų ir kitas būtiniausių daiktų atsargas“, – akcentuoja D. Valantinienė.
Nemato priežasčių poilsio NT segmento krizei
Realią sodybų paklausą ir situaciją rinkoje būtų galima suprasti pamačius skaičius, kiek sodybų nuo metų pradžios buvo parduota. Tačiau, tokios statistikos institucijos atskirai nekaupia. Registrų centro duomenys rodo tik nuosavų namų ir sklypų įsigijimo dinamiką. Naujausiais duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 3,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-balandį, kai buvo įregistruota 4,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų balandį įregistruota beveik 900 namų pardavimų, arba 25 proc. mažiau nei pernai balandį ir 10 proc. mažiau nei šių metų kovą.
Žemės sklypų savininkų pasikeitimų šiais metais visoje šalyje įregistruota 16,9 tūkst. – 20 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 21,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 18 proc. mažiau nei pernai balandį ir 7 proc. mažiau nei šių metų kovą.
NT įsigijimo statistika atrodo yra mažėjanti. Dar didesnį spaudimą nei būstas gyvenimui turėtų patirti poilsiui skirtas NT. Tačiau, anot NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus, tai – tik prielaidos: mat, istorija rodo, kad sąstingis antro, poilsio būsto, segmente atsiranda tada, kai gyventojai ima jausti slogias ekonomines nuotaikas. Šiuo metu, pasak pašnekovo, atrodo, kad gyventojai vis dar nusiteikę pozityviai.
„Šis segmentas pasižymi tuo, kad tai nėra pirmo būtinumo prekė. Į ją žmonės žiūri taip, kad gerai turėti, bet jeigu neturėsiu, dar galima be to ir pagyventi. Kai kaupiasi kažkokie ekonominiai debesys, natūralu, kad tokių pirkinių, kurie nėra pirmo būtinumo, jie atidedami ateičiai ir pardavimai tokiame segmente turėtų imti šokinėti.
Neigiamų nuotaikų žmonių elgesyje su pinigais šiuo metu negalėčiau įžvelgti. Nors būsto rinkos aktyvumas ir sulėtėjęs, bet kažkokios krizės apraiškų nesimato. Žmonės toliau yra užimti, pakankamai aukštas užimtumo lygis ir atlyginimų situacija gera, vis dar kalbama, kad pajamos auga, žmonės uždirba daugiau, todėl nors kai kurie sektoriai šlubuoja, krizės nėra. Per paskutinę krizę, kai perkamoji jėga iš tikrųjų mažėjo, mes matėme akivaizdžiai, kaip atostogų būsto segmentas nukraujavo. Bet šiuo metu aš nematau, kad mes būtume panašioje situacijoje“, – pažymi NT analitikas.
Sodyba – ne finansinė investicija
Pasak pašnekovo, kai kuriais atvejais gali būti priešingai: gyventojai, turintys santaupų, gali pasiryžti jas išleisti pirkiniui, kurio norėjo ilgai – sodybai. Tokiu atveju apie investicinę finansinę grąžą galvojama retai, prioritetu žmogui tampa svajonės turėti nuosavą gamtos kampelį išpildymas.
„Ne visi žmonės, turintys laisvų pinigų, jų išleidimą sieja su investicine finansine grąža. Kai kurie investicija laiko savo poreikio turėti gamtos kampelį patenkinimą. Ilgai svajoję, o gal ir ieškoję, tapę pinigus tokiam pirkiniui žmonės jį ir įsigyja. Atsiradus tinkamam objektui, matyt, jį ir nusiperka, negalvodami, ar tai gera finansinė investicija. Kita vertus, ilgainiui pinigai vis tiek nuvertėja ir iki šiol visiems atrodė, kad turėti NT, kad ir sodybą, yra geresnis variantas nei laikyti pinigus banke. Tai manau, kad tai ir dabar žmones verčia, ir ateityje vers konvertuoti pinigus į NT, pavyzdžiui, sodybas“, – pabrėžia A. Antanavičius.
Visgi, jis įspėja, kad nusivylus tokiu pirkiniu, jį parduoti yra daug sunkiau. Sodybų rinka neturi tokios paklausos kaip butų, todėl pardavimo procesas čia gali būti ilgas ir sunkus. Kita vertus, NT analitiko teigimu, sodybų segmente ir šiaip paprastai retai kada skubama greičiau tokį NT parduoti. Tad tiems, kurie ieško skubančių parduoti pardavėjų ir viliasi, kad galės derėtis dėl kainos, A. Antanavičius turi prastą žinią – nepavyks.
„Paprastai skubėjimas prasideda tada, kai yra spaudimas iš bankų, kitų kredito įstaigų. O dabar ekonominė situacija nėra bloga, nieko panašaus neturime, tad ir skubėjimo neturėtų būti. Juolab, kad vyrauja nuomonė, kad pinigai vis dar nuvertėja, ieškoma, kaip juos apsaugoti. Kaip tik, manau, kad kažkas gali skubėti parduoti, nes mano, kad pasiektas kainų pikas ir tokios aukštos kainos ateityje jis nebegaus. Tačiau skuba, tai nereiškia, kad tokie pardavėjai šiandien nusiteikę kainą nuleisti ar pan., priešingai: jie laukia savo pirkėjo“, – paaiškina NT analitikas.
Tie žmonės, kurie ieško pigesnių sodybų variantų, anot NT eksperto, turėtų atkreipti dėmesį į varžytinėse parduodamus objektus. Tiesa, jie paprastai būna prastos būklės, bet visos sodybos, kurios siūlomos pigiai, nepasižymės gera būkle, tad reikia nusiteikti, kad teks investuoti. Taip pat turtas pigesnis tose vietovėse, kuriose nėra gamtinių traukos objektų ir pan.
Į ką atkreipti dėmesį perkant sodybą
Visgi reikia suprasti, jog kad ir kaip trokštamas pirkinys būtų sodyba, ją reikės prižiūrėti. Tad geriau iškart išsirinkti tokią, kuri ateityje kels mažiau galvos skausmo. „Delfi būstas“ jau yra rašęs apie tai, į ką atkreipti dėmesį, perkant sodybą. Nekilnojamojo turto brokere Ieva Baniulytė pabrėžė, kad prieš renkantis sodybą, reikėtų gerai apgalvoti, kam ji bus skirta, kiek laiko joje bus leidžiama. Nuo to priklauso ir sodybos dydis, įrengimas, kaina, kitos su sodyba susijusios išlaidos. Pasak I. Baniulytės, jeigu pirkėjas nori įsigyti sodybą pigiai, reikia susitaikyti su tuo, kad patogumų joje bus mažai. Ji pabrėžė, kad perkant sodybą tik vasarai, joje neprivalo būti visa kasdien naudojama buitinė technika, tačiau jeigu planuojama joje leisti daugiau laiko, reiktų atsižvelgti, kokių prietaisų gali prireikti. Taip pat reikėtų pasirūpinti sodybos apsauga, jeigu ji yra toliau nuo kaimynų, o jeigu nėra galimybės to padaryti, geriau sodybą rinktis miesteliuose, kur yra išvysta infrastruktūra.
Pašnekovė taip pat ragino lietuvius apsvarstyti, ar jiems tikrai reikia nuosavo turto poilsiui, ar užtektų kelių savaičių nuomotoje kaimo turizmo sodyboje.
„Nerekomenduoju sodybos pirkti tiems, kurie į ją važiuotų tik savaitgaliais ar net rečiau, ypač tokių, kurios nutolusios nuo gyvenviečių. Rekomenduoju tokiais atvejais ieškoti namelių gyvenvietėse. Privatumo tikrai bus, užteks, o kaimynų buvimas suteiks daugiau saugumo. Be to, komunikacijas lengviau įsivesti, jeigu jų nėra. O namelių miesteliuose, kuriuose nėra komunikacijų, vis dar nemažai. Bet miesteliuose jie kainuoja pigiau nei sodybos, nutolusios nuo gyvenviečių“, – sakė pašnekovė.
