Aktyvumas augo ne tik butų segmente
Kovo mėnuo, kaip rodo įvairių NT analitikų skaičiavimai, jau būsto rinkoje jau buvo aktyvesnis. Naujos statybos būsto segmente, kaip rodo „Inreal“ grupės duomenys, kovą sandorių (preliminarių sutarčių) dėl butų buvo 20 proc. daugiau nei vasarį. Jau įregistruotų butų (ir senos, ir naujos statybos) sandorių (notarinių pirkimo-pardavimo), Registrų centro duomenimis, kovą buvo per 3 tūkst. arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų kovą, bet 33 proc. daugiau nei šių metų sausį.
Taigi, į Lietuvą atėjo pavasaris, o į NT rinką – aktyvumas. NT analitikas Arnoldas Antanavičius laidoje „Delfi rytas“ pabrėžė, kad trečias šių metų mėnuo išsiskyrė ne tik paaugusiais butų pardavimais, bet ir gyventojų aktyvumu nuosavų namų segmente. Jis teigė, kad viena pagrindinių to priežasčių – per didelės butų kainos.
„Nuosavų namų segmente pardavimai taip pat pagerėjo, čia paklausa yra atsigavusi. Bet tai yra tik vieno mėnesio rodikliai, kaip bus toliau, matysime. Bet visada taip yra – kai butai pradeda brangti, tai žmonės pradeda dairytis namų“, – sakė A. Antanavičius.
Taip pat, pasak NT analitiko, didesnis aktyvumas nuosavų namų segmente gali būti jaučiamas ir dėl to, kad į jį grįžo pernai nuo sprendimo pirkti ar statyti susilaikę gyventojai.
„Praėję metai nebuvo patys patraukliausi namų statytojams, nes pabrango statybinės medžiagos ir tai atsiliepė galimybėms ir patiems pasistatyti, kai kurie savo planus statyt namą atidėjo, bet dabar matau, kad jau grįžtama prie tų planų, nes jau ir meistrus paprasčiau prisikviesti, ir medžiagos yra atpigusios, lyginant nuo tų didžiausių kainų. Manau, kad šiemet nuosavų namų bus pakankamai aktyvi, bet subalansuota“, – laidoje pabrėžė pašnekovas.
Šiemet namų parduota dešimtadaliu daugiau nei pernai
Registrų centro duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruota 3,4 tūkst. naujų individualių gyvenamųjų namų. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šis skaičius išaugo maždaug dešimtadaliu (buvo 3,1 tūkst.).
„Analizuojant gyvenamųjų namų rinką pirmiausiai reikėtų prisiminti pandemiją, kurios metu pradėjo sparčiai augti gyvenamųjų namų sandorių skaičius. 2021 metais buvo parduotas rekordinis kiekis gyvenamųjų namų – iš viso 16,1 tūkst. (pernai – 13,3 tūkst.). Tuomet toks augimas buvo siejamas su gyventojų noru pabėgti toliau nuo miestų centrų į atokesnes vietoves, su įprastu tapusiu nuotoliniu darbu“, – duomenis komentuoja Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis.
Ekspertas tęsia, kad paklausos paskatintas sandorių skaičiaus augimas, natūralu, paskatino ir didesnę pasiūlą – buvo pradėti nauji projektai, žmonės patys galbūt dažniau rinkdavosi statyti nuosavą namą, o ne pirkti butą.
„Tai atsispindi ir statistikoje – 2021 metais buvo įregistruota 11,3 tūkst. naujų gyvenamųjų namų, o pernai šis skaičius ūgtelėjo net 16 proc. iki 13,1 tūkstančios. Matydami šių metų pradžios duomenis galime nedrąsiai prognozuoti, kad šiemet naujų namų Lietuvoje atsiras dar daugiau nei pernai, kas tik patvirtins teiginį, jog gyvenamieji namai tampa vis labiau patrauklūs gyventojams“, – įžvalgomis dalinasi P. Rudzkis.
Pirmiausia vilioja kaina
Visgi, kad būtų įmanoma nustatyti tendenciją, reikia lyginti ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus. NT rinką stebintis bendrovės „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus sako, kad geriausiai situaciją nuosavų namų segmente galime matyti tirdami bent ketverius metus – nuo 2019 iki 2023.
„2020-2022 metai buvo išskirtiniai, nestandartiniai, nevienodi, todėl norint pamatyti realią situaciją nuosavų namų rinkoje, kyla paklausa ar mažėja, reikia pradėti duomenis nagrinėti nuo 2019 metų ir pirmuosius ketvirčius, nes tik tokius šių metų duomenis turime. Matome, kad nuo 2019 metų butų pardavimai sumažėjo. Pavyzdžiui, jeigu 2019 metais per pirmus tris mėnesius buvo 2800 sandorių Lietuvoje, tai dabar – 2500“, – skaičiuoja A. Čiagus.
NT ekspertas tęsia, kad kalbant apie nuosavus namus, jų sandorių skaičius nuo 2019 metų pakilo. Pašnekovas paaiškina ir galimas tokios tendencijos priežastis. Pirmiausia – prastėjantis butų įperkamumas. Nuosavą namą šiandien kai kuriais atvejais įpirkti yra lengviau nei tokio paties ploto butą. Taip pat, anot A. Čiagaus, NT vystytojai tiesiog nepatenkina pirkėjų poreikio didesniam būstui.
„Šeimoms, kurios augina vaikus, kambarių reikia daugiau – 3, 4 ar net daugiau. Vystytojai naujų butų, kurie turi bent 4 kambarius, parduoda apie 6 proc., o senos statybos daugiabučiuose tokių butų pasiūloje yra apie 12 proc. Iš esmės butai netenkina tų žmonių poreikio. Ir dar, jeigu pažiūrėtume, kiek tas naujas arba senas butas kainuoja, vieno naujos statybos buto kvadratinio metro kaina yra apie 3300 Eur/kv. m, seno – 2700 Eur/kv. m. Tuo tarpu naujas namas kainuotų nuo 1700 Eur/kv. m iki 2000 Eur/kv. m. Tai vėlgi, skirtumas išeina beveik 30 proc., kai kuriais atvejais netgi daugiau. Tai žmonės renkasi nuosavą namą, nes šeimos šiais laikais įsigyti buto negali, neturi tokios galimybės“, – teigia NT ekspertas.
Perka tie, kurie neranda arba neįperka didesnio buto
Nuosavų namų rinka, pasak pašnekovo, susižeria tą dalį NT pirkėjų, kurie ieško didesnio apie 120 kv. m būsto. Nerasdami tokio dydžio buto arba nerasdami tokio dydžio buto už įkandamą kainą, pirkėjai nusprendžia pirkti statytis nuosavą namą.
„Šiandien standartinio dvibučių-vienbučių dydis būna apie 120 kv. m, juose dažniausiai būna 4 kambariai, labai gerai suplanuoja ir tas biudžetas, kurį turi naujakuriai, leidžia tik nuosavo namo įsigijimą. Vystytojai ilgai statė dviejų kambarių butus, 50-60 kv. m dydžio ir toks butas, buvo skirtas daugiausiai investuotojams. Vienišiems arba poroms, tai yra didžiausia rinka ir verslui patogu finansuoti ir statyti, tačiau atsitiko taip, kad investuotojai nustojo pirkti, o šeimoms vystytojai nestato, jiems efektyviau statyti mažus butus ir parduoti brangiai“, – pabrėžia A. Čiagus.
Jis priduria, kad ir tie gyventojai, kurie būstui gali skirti didesnį biudžetą, renkasi nuosavų nampo statybas.
„Mes dar pagal užsakymą nuperkame sklypą, pastatome namą, tai matome, kad ir šioje veikloje matome didžiulį susidomėjimą, tik čia matome, kad ateina labai daug žmonių, kurie nori labai gero, brangaus namo, kurių biudžetas iki dalinės apdailos yra ir 400 tūkst. eurų. Tai netgi turtingi žmonės butų neperka, nes nemato vertės“, – įžvalgomis dalinasi NT ekspertas.
Aktyvumas namų segmente nestebina
Didesnį aktyvumą individualių namų segmente pastebi ir „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Jis pabrėžia, kad ši rinka labiau veikiama sezoniškumo: rudens pabaigoje ir žiemą žmonės retai perka nuosavus namus, tačiau pavasarį tokio segmento pirkėjai tampa aktyvesni.
„Vilniuje namų vasarį parduota 77, kovą – 88. Tai matome 14 proc. augimą. Kaune kovą buvo parduota 40 proc. daugiau individualių namų nei vasarį. Šiauliuose nuosavų namų pardavimų taip pat augo“, – duomenis vardija M. Čiulada.
NT ekspertas sako, kad tokie rezultatai jo nestebina ir dėl to, kad jau pastaruosius 10 metų ar net daugiau jaučiama tendencija, kad lietuviai anksčiau ar vėliau renkasi gyvenimą individualiame name, tad ir jų paklausa visuomet išlieka. Tačiau nuosavų namų kainų augimo artimiausiu metu, nepaisant augančios paklausos, M. Čiulada neprognozuoja.
„Drąsaus kainų augimo nematyčiau, nes kokius 4 mėnesius iš eilės rinka bando prisitaikyti prie palūkanų kėlimo, aktyvumas buvo nukritęs, dabar jis atsigauna, bet kainos nesikeičia“, – pabrėžia NT ekspertas.
NT vystytojai jaučia didesnio būsto poreikį
Kodėl vystytojai nestato didesnių butų? Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad prieš 5 ar daugiau metų verslininkai matė didesnių būstų poreikį ir juos pirkėjams siūlė. Tačiau laikui bėgant pirkėjų norai keitėsi, vis daugiau žmonių pirko mažesnius butus, dideli likdavo neparduoti, tad buvo nuspręsta rinkai siūlyti mažesnio ploto butus, kuriuose yra 2-3 nedideli atskiri kambariai.
„Būdavo norima kambarių padaryti kuo daugiau nedideliame plote. Kūrybiškai funkcionaliai imta planuoti butus, bet matome, kad yra segmentas, kuris nori erdvės“, – tikina pašnekovas.
Vis dėlto, šiandien NT vystytojai, pasak M. Statulevičiaus, pastebi augantį pirkėjų susidomėjimą didesniais butais, ypač prestižinės klasės NT segmente.
„Kai kurie plėtotojai, statantys projektus centrinėje Vilniaus zonoje, perplanuoja butus, daro didesnius, nes žmonės prašo jau daugiau nei 100 kv. m butų. Tai segmentas, kuris yra brangesnis, kuriam nėra aktualu banko paskolos, nėra jautrūs kainai, ieško didesnių butų, keliasi iš tų pačių namų užmiestyje į miesto centrą“, – sako pašnekovas.
