Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais būsto pirkėjai Lietuvoje iš viso įsigijo daugiau kaip 48 tūkst. butų ir gyvenamųjų namų, o bendra jiems įsigyti išleista suma viršijo 3 mlrd. eurų.
Analitikų analizė parodė, kad pernai didžiąją dalį butų ir namų įsigijo fiziniai asmenys, tarp kurių moterų buvo šiek tiek daugiau nei vyrų, o užsienio šalių piliečiai sudarė vos 3 proc. visų pirkėjų.
„Praėjusiais metais NT rinką neigiamai veikė įvairūs išorės veiksniai: pasikeitusios geopolitinės aplinkybės, energetikos kainų šuolis, augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl regiono ekonomikos ir kiti. Visa tai atsispindėjo ir maždaug penktadaliu sumažėjusiame NT sandorių skaičiuje. Nepaisant to, bendra būstui išleista suma, palyginti su ankstesniais metais, išliko labai panaši. Registrų centro atlikta naujausia būsto pirkėjų analizė parodė, kas praėjusiais metais investavo į butus ir namus“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų centro skaičiavimais, praėjusiais metais didžiąją dalį iš maždaug 48 tūkst. perleistų butų ir gyvenamųjų namų įsigijo fiziniai asmenys – bendrovių dalis tarp būsto pirkėjų tesudarė 5 proc.
Į NT pernai šiek tiek dažniau investavo moterys – 52 proc. visų pirkėjų buvo būtent jos, o vyrams atiteko atitinkamai 48 proc. įsigytų objektų.
Analizuojant būsto pirkėjus pagal pilietybę matyti, kad absoliuti dauguma (97 proc.) pirkėjų buvo Lietuvos piliečiai, o užsienio šalių piliečiai sudarė vos 3 proc.. Tarp užsienio šalių pirkėjų daugiausiai buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, tačiau bendrame sandorių kiekyje jų dalis buvo itin maža.
Pagal būsto pirkėjų deklaruotas gyvenamąsias vietas – tarp užsienio šalių daugiausiai galima rasti pirkėjų, nurodžiusių, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Būsto pirkėjų pasiskirstymas pagal amžių yra pakankamai tolygus: 27 proc. pirkėjų buvo jaunesni nei 35 metai, 35-44 metų amžiaus grupės pirkėjų dalis sudarė 23 proc., 45-54 metų amžiaus grupės – 19 proc., 55-64 metų amžiaus grupės – 15 proc., 65 metų ir vyresnių – 16 procentų.
Maždaug trys ketvirtadaliai butų ir namų pernai buvo įsigyti iš kitų fizinių asmenų, apie ketvirtadalis – iš juridinių asmenų, įsigijimai iš valstybės, savivaldybių, aukcionų ar varžytynių sudarė 3 proc. visų 2022 metais įregistruotų būsto sandorių.
Tuo tarpu NT bendrovės „Realco“ atstovės Kristinos Grubliauskaitės-Svitojėa teigimu, pirkėjo portretas nuo senesnių laikotarpių reikšmingų pokyčių neįnešė.
„Klientai būsto ieškojo visose būsto klasėse tolygiai. Daugiausia būstais domėjosi jauni ir vidutinio amžiaus (26-38 metai). Apie 70 proc. klientų besikreipiančių dėl būsto pirktų sau, o banko paskola būtų reikalinga apie 60 proc. Klientų. Klientai, perkantys investicijai, dažniausiai banko paskola nesinaudoja. 85 proc. klientų Lietuvos piliečių, 15 proc. užsienio piliečiai, kurie daugiausia domėjosi vidutinės ir ekonominės klasės projektais“, – teigia pašnekovė.
