Klaipėdoje, pasak „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, gyventojų skaičius pagaliau ėmė augti. NT analitikas teigia, kad tai – didelis žingsnis link Klaipėdos NT rinkos atsigavimo, nes iki šiol ilgą laiką šis Lietuvos didmiestis tuštėjo ir naujo būsto poreikio čia nebuvo.
„Pavyzdžiui, Vilniuje jau gerą dešimtmetį ar net ilgiau gyventojų skaičius auga ir jam augant naujo būsto poreikis taip pat didėja, nes esamo laisvo būsto fondu galima naudotis tik iki tam tikros ribos, anksčiau ar vėliau jo ima nebeužtekti. Taigi, koreliacija – akivaizdi: gyventojų skaičius auga ir būsto poreikis auga“, – paaiškina NT ekspertas.
Klaipėdoje, pašnekovo teigimu, šių metų viduryje gyventojų skaičius taip pat ėmė augti, tai rodo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenys. Gyventojų prieaugis laisvą būstą gali rasti iš esamo laisvo būsto fondo, pasiūlos, pasak T. S. Kvainicko, šiuo metu Klaipėdoje netrūksta.
„Gyventojų skaičius nuo 2016 metų mažėjo, o dabar jis ėmė augti, bet jis yra vis dar mažesnis nei 2016 metais. Šiuo metu Klaipėdoje laisvo būsto fondas tikrai gali būti didesnis nei Kaune ar Vilniuje, gyventojai gali įsigyti pirmąjį būstą, persikelti iš vieno seno būsto į kitą būstą, taip pat senos statybos, ir migracija į naujos statybos nėra būtina, nes užtenka laisvų būstų. Kai yra laisvo būsto fondų, gyventojų prieaugis gali laisvai surasti sau namus“, – teigia NT analitikas.
Pašnekovas tęsia, kad šiame didmiestyje naujo būsto pasiūlos nėra daug, tačiau laisvų senos statybos butų čia netrūksta, taip pat Klaipėdoje ypač populiaru statyti nuosavus namus. Visgi, jei gyventojų skaičius šiame didmiestyje ir toliau augs, pasak T. S. Kvainicko, naujo būsto paklausa čia gali atsirasti.
„Jeigu gyventojų skaičius Klaipėdoje ir toliau augs, gali būti, kad pamatysime realių miesto atsigavimą. Klaipėda tikrai buvo pateikusi staigmenų, būta naujų projektų, tačiau aktyvumas būna šoktelėjęs kelis mėnesius, nes pirkėjai domisi tais naujais būstais. Atrodo, tarsi rinka atsigauna, tačiau ta suspausta spyruoklė, kuri laukia naujo projekto, dažniausiai būna nedidelė ir tuomet tie likučiai tolygiai mažėja. Kai tik pasiūla padidėja, atsiranda kažkas naujo, paklausa padidėja, pirkėjo rinką po truputį keičia subalansuota rinka, tačiau pardavėjo rinka Klaipėdoje formuojasi sunkiai, tik 2021 metų viduryje buvo trumpam ji susiformavusi“, – paaiškina NT analitikas.
Jis priduria, kad vystytojų susidomėjimą šiuo miestu riboja gana maža naujos statybos būsto paklausa, nes jiems reikia konkuruoti su mažesnėmis kainomis senos statybos rinkoje, o statybų kaštai kainuoja tiek pat, tai reiškia, kad tenka mažinti sau pelną.
„Bet gyventojų skaičiui augant ir vystytojams tai matant, naujų projektų gali atsirasti daugiau, vystytojai laikui bėgant tikrai pasiūlys naujų objektų. Tikėtina, kad trūksta gyventojų, jeigu jų padaugės daugiau, tai susidomėjimas šia rinka atsiras. Klaipėda yra patraukli vieta, kurioje galima gyvento ir dirbti ir atsiras tų projektų“, – pabrėžia T. S. Kvainickas.
„Inreal“ grupės duomenimis, Klaipėdos naujo būsto rinkos aktyvumas lapkritį buvo gerokai didesnis nei spalį – parduotas 31 būstas (32 nauji susitarimai, vienas atšaukimas). Tai – dešimt kartų daugiau nei prieš mėnesį (atitinkamai: 3, 4, 1) ir beveik du kartus daugiau nei prieš metus (17, 18, 1). Kita vertus, lapkritį į statistiką buvo įtrauktas vienas rinkos monitoringo anksčiau nepastebėtas projektas, kuriame iki mėnesio pabaigos jau buvo realizuoti 23 būstai. Įvertinus duomenų bazės atnaujinimą, rinkos aktyvumas augo ne taip ženkliai.
Pasiūlos padidėjimas dėl šio projekto sudarė 45 objektus, tai yra apie pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (31). Būsto pasiūla uostamiestyje išaugo iki 361 objekto, kas yra 2 proc. daugiau nei prieš mėnesį (355) ar metus (353).
Būsto kainos, kaip ir Vilniuje bei Kaune, iš esmės nesikeitė. Ekonominės klasės būstas kainuoja 1739 Eur/kv.m (prieš mėnesį – 1741 Eur/kv.m), vidutinės klasės – 2145 Eur/kv.m (2141), kotedžai – 1584 Eur/kv.m (1580). Atsižvelgiant į nedidelę uostamiesčio rinką, tiksliau būtų vadovautis Kauno miesto rodikliais.
Balanso rodiklio reikšmė sumažėjo nuo 1,59 iki 1,46.
