NT bendrovės „Reala“ direktorius Kymantas Vitkauskas portalui „Delfi“ siųstame komentare teigia, kad taip elgiamasi net nesusimąstant, kad turimas turtas gali būti nemažiau pelningas ir vertingas negu įsigytas su paskola didmiestyje. Toliau jis dėsto, kokių privalumų ir trūkumų turi investavimas į regionus.

Utenos, Telšių, Kupiškio, Kaišiadorių, Alytaus, Naujosios Akmenės, būsto rinka jau 15-20 metų beveik negavo naujos statybos daugiabučių „injekcijos“, tai reiškia, kad regionų būsto nuomos rinka stagnuoja. Tuo tarpu augant ekonomikai šalyje, didžiosios šalies ir užsienio kapitalo įmonėms aktyviai investuojant į regionus, sukuriama po keliasdešimt, kai kur net po kelis šimtus darbo vietų, nesant pakankamai pasiūlai to paties būsto kainos didėjo kartais, kartu augindamos būsto nuomos kainas. Pavyzdžiui, senos statybos 2-iejų kambarių butų kainos Alytuje nuo 2015 metų iki dabar augo apytiksliai 314 proc., Telšiuose – 278 proc., Utenoje – 175 proc., tuo tarpu Naujojoje Akmenėje net – 813 proc., remiantis Registrų centro duomenimis. Svarbu paminėti, kad Vilniuje 2-iejų kambarių senos statybos butų kainų augimas per tą patį laikotarpį yra 125 proc.

Investuodami į NT viename iš didžiųjų Lietuvos miestų nemaža dalis pirkėjų susiduria su kita problema – nepakanka lėšų įsigyti būstą didmiestyje net pardavus nekilnojamąjį turtą regione. Tuomet būsimas investuotojas priverstas kreiptis į kredito įstaigą. Palyginimui imant Rokiškio miestą, kuriame šiandien 2-iejų kambarių butas vidutiniškai kainuoja apie 40 000 Eur, tokia suma padengia 35-40 proc. perkamo senos statybos buto kainos Vilniuje, o likusią dalį galime gauti įkeitę turtą bankui ir mokant apie 300 Eur mėnesines įmokas. Tokiais atvejais susiduriama su iš anksto neapgalvota situacija, jog tame pačiame Rokiškyje, kur nuomos kainos vidurkis siekia 250 Eur/mėn., nuomos pajamingumas net 7,1 proc., o nuomojamų butų pasiūla nepatenkina paklausos. Priėmus sprendimą investuoti į Vilnių, gaunama vidutiniškai 480 Eur/mėn., tai sudaro 5,8 proc. nuomos pajamingumą ir prie viso to mokama mėnesinė 300 Eur/mėn. įmoka ir pajamos iš buto sostinėje per mėnesį yra 180 Eur.

Kymantas Vitkauskas

Prieš priimant sprendimą atsikratyti – parduoti nekilnojamą turtą regione pasidomėkite, kas artimoje ar tolimesnėje perspektyvoje planuojama vystyti (bus statomos gamyklos, fabrikai, prekybos centrai), kokios investicijos ateina į tą ar kitą regioną, kiek tai gali sukurti naujų darbo vietų, ar pritraukti turistų. Išanalizavus regionų ekonominės plėtros ir investicinę evoliuciją šiandien, viena iš daugiausiai potencialo nedidelei ir vidutinei investicijai turinti kryptis – šiaurės Lietuva, Naujoji Akmenė, kurioje greitu laiku planuojama sukurti apie 500 naujų darbo vietų. Naujos perspektyvos leidžia nuomotojams diktuoti nuomos rinkos kainas. Jeigu skaičiuojant 2-iejų kambarių buto nuomos kainos vidurkį Naujojoje Akmenėje, jis siekia 180 Eur/mėn., tai sudaro net 10,3 proc. nuomos pajamingumą, minėtajame Rokiškyje 7,1 proc. Taip pat rytų Lietuva, Utena, kurioje vidutinė, senos statybos, 2-iejų kambarių buto kaina yra 58 000 Eur, nuomos pajamingumas 7,9 proc., Kupiškyje 6 proc. Vidurio Lietuva, Jonava 6,6 proc., Kaišiadorys 6,1 proc., tačiau numatomos perspektyvos ir Lietuvos bei užsienio įmonių investicijos į naujas gamyklas minimuose miestuose sukurs apytiksliai po 100 naujų darbo vietų, kurios tikėtina mažins būsto atsiperkamumo terminą.

Detaliau išanalizavus investicinę situaciją regionuose, galima drąsiai sakyti, kad NT rinka mažesniuose Lietuvos miestuose tikrai turi potencialo augti ir vystytis, o pasirinkę investuoti būtent čia tikrai gali užsigarantuoti finansinę naudą, neužsikraunant ant savo pečių papildomų finansinių naštų. Kad ir kaip bebūtų, priimant sprendimą investuoti šia kryptimi, reikėtų pasitarti su specialistais – nekilnojamojo turto ekspertais, kurie specializuojasi šioje srityje, kad nepadaryti klaidos renkantis regioną ar investuojant į turtą, kuris galimai negeneruos finansinės naudos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją