Pirkėjai stabtelėjo
„Delfi TV“ laidoje „Delfi tema“ NT ekspertas, NT bendrovės „Reala“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas sako, kad būsto pirkėjai pagaliau ėmė skaičiuoti. Jo teigimu, dar vasarą ir pavasarį apie NT įsigijimą galvojančių žmonių sprendimą lemdavo pasiūla ir būsto kaina, jie aktyviau ieškojo sau tinkamo NT. Šiuo metu lietuviai taip pat yra aktyvūs, domisi NT pasiūlymais, tačiau jų sąlygų sąrašą papildė būsto paskolų palūkanų dydžiai ir bendros nuotaikos ne tik NT rinkoje, bet ir kituose segmentuose.
„Žmogus tampa finansiškai labiau išprusęs, seka visas naujienas, rizikas, lūkesčius ir vis daugiau pirkėjų priima sprendimą laukti. Žmonės skaičiuoja ir laukia, kada nukris kainos. Laukti nusprendžia ir investuotojai, kurie perka ne pirmą būstą sostinėje ar pajūryje. Jie paprastai yra finansiškai stabilūs ir įžvalgūs, todėl visuomet klausia, ar nebūtų geriau palaukti pavasario, kai nebebus sąskaitų už šildymą ir galbūt kainos nukris“, – pasakoja A. Kišūnas.
Pasak NT eksperto, šiuo metu sprendimą įsigyti NT priima tie, kuriems nuosavas būstas – būtinas. Investicinio būsto įsigijimas stabtelėjo.
„Dabar yra taip, kad žmogus, kuris galėjo investuoti anksčiau į NT, nori turėti saugią finansinę pagalvę, kad galėtų ramiai išgyventi žiemą, palaukti, kas bus su NT rinka, kainomis ir jeigu, viskas bus ne taip baisu, kokios yra prognozės, jis pagalvos apie investicinio turto įsigijimą, o jeigu tai dar sutaps su kainų kritimu – bus tik laimėjimas“, – sako pašnekovas.
Dėl šių būstų jau galima derėtis
Ar kainos kris? A. Kišūnas sako, kad šis klausimas šiuo metu yra bene dažniausias galvos skausmas ir perkantiems, ir parduodantiems NT. Visgi, NT eksperto teigimu, kardinalaus kainų kritimo tikėtis nereikėtų, tačiau derėtis dėl jų – puiki proga. Tikėtina, kad senos statybos būsto pardavėjai bus linkę kainas mažinti.
„Kainų kritimas labiausiai atsispindės antrinėje rinkoje, didžiausioje rinkoje, kurioje žmonės labiausiai nori parduoti, labiausiai bijo neparduoti, labiausiai skuba. Šio segmento pardavėjai yra jautresni, pirkėjams su jais lengviau derėtis ir jie gali NT rinką amortizuoti. Pardavėjai gali imti skubėti, nes ims nerimauti, kad rytoj už tą pačią kainą parduoti nebepavyks, kad kainą teks leisti. O kainos skelbimuose jau nebėra realios, nors domėjimasis NT, peržiūrų ir užklausų skaičius nėra nė kiek kritęs“, – sako pašnekovas.
Tačiau negalima sakyti, kad visi antrinėje rinkoje esantys būstai bus ženkliai pigesni. „Luminor“ banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, antrinėje rinkoje yra ir naujos statybos, tačiau jau šeimininkus turėjusių būstų, ir senos statybos butų. Vieni jų – geresnės būklės, kiti – blogesnės, taip pat skiriasi daugiabučių vieta, aplink juos išvystytos infrastruktūros kokybė. Visgi, antrinėje rinkoje pirkėjas turi daugiau derybinių galių, tačiau kiek jis gali nusiderėti, priklauso nuo paties būsto, dėl kurio deramasi.
„Dabartiniai jauni pirkėjai daugiausiai ieško naujo būsto, nes senos statybos butai nebeatitinka jų poreikių. Todėl kylančios naujos būsto kainos pakėlė seno ne visais atvejais pagrįstai. Vėlgi, kai kurio senos statybos būsto vieta yra labai gera, infrastruktūra gerai suplanuota, pats daugiabutis gerai, ilgaamžiškai pastatytas, galbūt atlikta renovacija. Tai tokie būstai buvo, yra ir bus populiarūs, nusiderėti dėl jų kainų yra sunkiau. Tačiau nugyventi, neremontuoti, galbūt prastesnėse vietose esantys butai tikrai gali būti parduodami mažesnėmis kainomis ir dėl jų pirkėjai gali derėtis. Kai ateina sustojimo laikotarpis, grūdai nuo pelų atsiskiria ir atsiranda erdvė deryboms“, – pažymi ekonomistas.
Kitose šalyse krenta ir naujos statybos NT kainos
Nors NT vystytojai teigia, kad kainų neleis, Luminor“ banko vyr. ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad naujo būsto kainos turės koreguotis. Jo teigimu, kitais metais NT kainas paveiks korekcijos, jas jau šiandien matome kitų valstybių NT rinkose. Tam įtakos turės keli veiksniai.
„Pagrindinės priežastys yra kelios: nukritusi gyventojų perkamoji galia dėl šokusių energetikos, maisto, paslaugų kainų ir realus darbo užmokesčio augimas yra ženkliai neigiamas šiuo metu Lietuvoje, jis jau yra panašus kaip 2009-2010 metais. Kita priežastis – palūkanų normų kėlimas. Galbūt Lietuvoje būsto paskolų brangimas neturi tokio ženklaus poveikio NT rinkai kaip kitose valstybėse, kuriose didžioji dalis turto įsigyjama su kreditais, bet poveikis bus“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, Švedijoje nuo metų pradžios būsto kainos yra nukritusios 7 proc. Sausį ir vasarį jos dar kilo, o štai kovo mėnesį matoma stabilizaciją ir nuo balandžio – kainų kritimas. JAV NT kainos ėmė kristi rudenį.
„Lietuvoje būsto kainų statistika priklauso nuo šaltinio, kuriuo remiamasi, ir skaičiavimo metodo, tačiau dabar matome, kad visais atvejais kainos nuo metų pradžios tik augo. Lietuvos banko skaičiavimais, NT kainos mūsų šalyje augo 14 proc. nuo metų pradžios, „Ober-Haus“ - 11 proc. Iki rugpjūčio kiekvieną mėnesį kainos augo“, – pažymi pašnekovas ir tęsia, kad dabar, rinkai atvėsus, atėjo laikas kainų augimo stabtelėjimui ir korekcijoms.
„Matydami ekonominę situaciją, gyventojų lūkesčius ir kitų šalių NT rinkas mes darome prielaidą, kad kitų metų NT kainų vidutinis metinis pokytis bus lygu 0 proc. Tai yra, kai kuriais mėnesiais jos augs, kitais kris, tačiau visos korekcijos bus nežymios. Žinoma, korekcijos priklausys nuo NT segmento“, – teigia Ž. Mauricas.
Rizikingiausi NT segmentai, kurie greičiausiai junta gyventojų nuotaikas, yra poilsio būsto, konkrečiau – Lietuvos pajūris. Kainų kritimą gali pajusti toliau nuo Palangos centro, jūros esančios gyvenvietės. Vilniuje, ekonomisto teigimu, kainų korekcijoms bus jautresnis ekonominis NT segmentas.
„Šiuo metu ekonominis būstas yra brangus, nes kilo jo statybų kainos. Taip pat tokio būsto pastatymo kainą pakėlė neapibrėžtumas dėl ateities, todėl vystytojai kainas pakėlė su vadinamuoju avansu, siekdami kompensuoti galimą tolesnio statybų kaštų augimo riziką. Dabar gi statybų kaštai nebebrangsta, artimiausiu metu jie neišvengiamai mažės, pasiūla auga, paklausa mažėja, todėl ir naujo būsto turėtų mažėti. Jos negrįš į 2019 metų lygį, tačiau korekcijos galėtų būti iki 10 proc.”, – skaičiuoja ekonomistas.
Tačiau, kad kainos kris centrinėse miestų dalyse, pavyzdžiui, Vilniaus, Ž. Mauricas abejoja. Tai – išskirtinis turtas, teritorija statyboms labai ribota ir šių būstų vertė visai kita. Taip pat kainų korekcijų neturėtų būti didesnių butų, šalia kurių yra puikiai išvystyta infrastruktūra.
Tikina, kad naujas būstas nepigs
Tuo tarpu NT vystytojai viešojoje erdvėje teigia, kad kainų leisti jie neketina. Pavyzdžiui, bendrovės „Bonava Lietuva“ platintame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad augančios palūkanos, energetiniai kaštai ir prastėjančios gyventojų nuotaikos yra tik maži akmenukai, kurie nenuvers greitai važiuojančio NT traukinio.
„Šiandien kainų augimą metaforiškai galime prilyginti įsibėgėjusiam traukiniui – staigiai jo sustabdyti neįmanoma, jei norime išvengti aukų. Gana maži akmenukai ant bėgių, tokie kaip palūkanų normų augimas, infliacija ar didesnės energijos sąskaitos, nuversti greitai važiuojančio traukinio negali. Tam reikia didelių sukrėtimų, kurių, kol kas nesimato“, – pranešime sako bendrovės vadovas Remigijus Pleteras.
Jo teigimu, domėjimasis NT objektais rugsėjo mėnesį sumenko, tačiau tai nėra priežastis vystytojams staiga mažinti kainas.
„Galbūt tai kažkiek palies antrinę rinką, jei privatūs asmenys bandys greičiau parduoti savo būstą ir dėl to mažins kainą, tačiau pirminėje rinkoje kainų pokyčių dar reikės palūkėti“, – tikina R. Pleteras. Jis priduria, kad būsto kainų Vilniuje vystytojai nemažins ir dėl vis dar per mažos pasiūlos.
