Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje – milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Pastaraisiais metais statybos leidimų skaičius šalyje augo.
„Vystytojai, be abejonės, reaguoja į pasikeitusią situaciją, tačiau dažnai ieško būdų, kaip įgyvendinti jau suplanuotus projektus laiku nesužlugdant partnerių ir nenutraukiant veiklos. Švedijoje itin retai sustabdomi pradėti projektai, kas Lietuvoje dar gana įprasta praktika.
Kaip pavyzdį galima paimti šių didžiųjų vystytojų reakciją į pasikeitusias statybinių medžiagų kainas visoje Europoje prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Kai daugelis užsakovų Lietuvoje prispaudė subrangovus dirbti pagal iš anksto sutartas kainas, dalis jų tiesiog paskelbė bankrotus. Švedijoje buvo pasielgta kiek kitaip. Daugelis kompanijų peržiūrėjo sutartis su subrangovais bei aptarė pasikeitusias kainas rinkoje.
Dažnu atveju sutartys buvo persirašytos „open book“ principu, reiškiančiu, kad medžiagos iš tiekėjų yra perkamos tokiomis kainomis, kurios tuo metu yra, ir dengiamos projekto užsakovo, o subrangovų atliekamų darbų kainos dalis yra fiksuota ir atvira. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad darbai bus atlikti laiku, o statybų subrangos verslas išvengs bankrotų“, – situaciją Švedijoje apibūdina T. Bažanovas.
Stabilumą šalyje lemia ir pačių gyventojų mentalitetas. NT rinkos dalyviai puikiai supranta, kad neįgyvendinti sutarto projekto galima tik vieną kartą – paskutinį. Rinkoje nedovanojamos tokios rizikos nesuvaldymo klaidos, taigi patys vystytojai geriau jau įgyvendins jį nepelningai, tačiau ištesės įsipareigojimus laukiantiems būsto gyventojams.
Trūksta būstų
Gyvenamojo būsto poreikis Švedijoje stipriai viršija pasiūlą, todėl būsto nuomos rinka yra itin aktyvi, o joje daugiausia dirba pusiau valstybinės kompanijos.
„Pati valstybė yra suinteresuota kiek įmanoma daugiau skatinti miestų plėtros planus, kad būtų sukurta kiek įmanoma daugiau galimybių gyventojams būstą įsigyti ar išsinuomoti. Tai yra esminis skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos NT verslo.
NT vystytojai Švedijoje po keletą metų laukia leidimų vystyti projektus, kurie dažniausiai statomi kvartalinės plėtros principu. Laikas tampa vienu iš esminių resursų, kuris Švedijoje yra nepaprastai vertinamas. Pradėjus gyvenamojo būsto NT vystymo darbus yra sutariamas galutinis būsto perdavimo gyventojams terminas, kuris negali būti keičiamas jokiomis aplinkybėmis. Švedijoje būstą reikia pastatyti laiku ir kokybiškai, o Lietuvoje kartais svarbu kitas aspektas – kuo pigiau. Šie iš esmės skirtingi tikslai daro reikšmingą įtaką visai rinkai bei bendradarbiavimui tarp valstybės, NT vystymo kompanijų bei statybos bendrovių“, – sako T. Bažanovas.
Jo įkurta „Kovenda“ per metus įgyvendina 20-30 fasadų apdailos darbų projektų, kurių didžioji dalis – gyvenamojo būsto projektai.
„Jeigu įprastai tipinis užsakymas buvo apie 3500 kv. m. fasadų apdailos, tai metų pradžioje įgyvendinome 7 tūkst. kv. m. projektą, o visai neseniai pasirašėme 14 tūkst. kv. m. projektą“, – apie sėkmingą verslą Švedijoje pasakoja T. Bažanovas ir užsimena, kad šiuo metu įmonė ieško patyrusių fasadų apdailos meistrų ir siūlo jiems 2500-3500 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius.
Metinė infliacija – 8,5 proc.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad Švedijos ekonomika neblogai atlaikė COVID-19 pandemijos bangą ir praėję metais buvo stiprūs šalies ūkiui, šių metų pirmas pusmetis taip pat dar buvo pakankamai geras – antrą ketvirtį šalies BVP buvo 3,7 proc. didesnis negu tą patį laikotarpį prieš metus.
„Tačiau dabar vasarą, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, vis labiau lūkesčius temdo istoriškai labai aukšta infliacija (metinė infliacija liepą buvo 8,5 proc.), kuri gerokai viršija algų augimą, baimė dėl globalios ekonomikos pokyčių ir didėjančios bei dar didėsiančios centrinio banko palūkanos. Todėl nenuostabu, kad pastaraisiais mėnesiais yra karpomos 2023 metų ekonomikos augimo prognozės – Švedijos centrinis bankas prognozuoja, kad kitąmet šalies ekonomika augs tik 0,7 proc., kai šiemet laukiamas 1,8 proc. augimas“, – sako ekonomistas.
SEB grupė Švedijoje atlieka apklausas, kokių būsto kainų pokyčių tikisi gyventojai ir naujausia rugpjūčio mėn. apklausa parodė, kad tik 15 proc. apklaustųjų laukia būsto kainų didėjimo per metus, o jų kritimo tikisi 57 proc.
„Švedijoje būsto kainos yra gerokai atitrūkusios nuo fundamentalių reikšmių (priešingai negu Lietuvoje), todėl jos daug labiau ir greičiau sujuda pasikeitus aplinkybėms – o šiuo atveju sakyčiau labai svarbus veiksnys yra augančios palūkanų normos, nes gyventojų skolos lygis yra labai aukštas. Kita vertus, Švedijoje lieka aktuali būsto pasiūlos problema, todėl ilgesniu laikotarpiu statybų rinka lieka labai įdomi“, – pastebi T. Povilauskas.
Į Švediją vilioja galimybė užsidirbti
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje apie 30 Lietuvos įmonių yra investavusios tiesiogiai Švedijoje, o tiesioginės investicijos toje šalyje sudarė 182 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės negu prieš metus. Investuotojų skaičius Švedijoje yra daugmaž pastovus pastaruosius ketverius metus.
„Daugiausiai lietuviai yra investavę į prekybos sektorių (75 proc.), likusi dalis investicijų nukreipta į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, apdirbamosios gamybos ir statybos sektorius. Tačiau kur kas yra daugiau įmonių, kurios ne investuoja, bet eksportuoja prekes ar paslaugas į Švediją.
Kalbant apie statybų paslaugų eksportą, praėjusiais metais Lietuvos įmonių statybos paslaugų eksportas Švedijoje siekė 182 mln. eurų, arba ketvirtadalį viso paslaugų eksporto į Švediją. Ir statybos paslaugų eksportas į Švediją toliau augo ir pati Švedija buvo didžiausia mūsų statybininkų klientė iš užsienio valstybių. Kas lietuvius vilioja Švedijoje? Ir santykinis geografinis artumas, ir aukštos statybos darbų kainos, ir galimybė uždirbti“, – pastebi ekonomistas.
