Už šimtametę vilą Smiltynė prašoma daugiau kaip milijono eurų. Vila rekonstruota, su nemenku žemės sklypu. Kone tiek pat aukcione pasiūlyta ir už kitą pastatą šalia – porą dešimtmečių stovintį apleistą, apžėlusį, kiauru stogu ir vos 42 kv. m.

„Ten nieko nėra – nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Tai kaina daugiau yra dviejų konkurentų žaidimas, nes užstatas tik pora tūkstančių“, – LNK žinioms sako vietos gyventojas Valentinas Gvozdevas.

Vietiniai pamena, kad net vandenį į šį statinį reikėjo vežti, o jo reikėjo nemažai. Mat, kadaise čia buvo miškininkų, o paskui Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų pirtis.

„Iš pradžių buvo penktadieniais pirtis, buvo išlaikoma iš miškų urėdijos lėšų, paskui, kai vyko visi perversmai, ją apleido, norėjo įrengti kaip gyvenamąją patalpą, bet nepavyko ir jau eilę metų čia nieko nėra. Pastatas visą laiką apleistas“, – prisimena V. Gvozdevas.

Už tualeto būdelę – 2 milijonai eurų

Turto banko aukcione pradinė šios pirties kaina buvo 26 tūkst. eurų, bet vienas aukciono dalyvis pasiūlė daugiau nei milijoną. Poilsiaujančių Smiltynėje tokia kaina nestebina. Kai kurie Smiltynės gyventojai sako, kad už tokias pirties liekanas daugiausiai 100 tūkst. eurų buvo galima siūlyti ir tik todėl, kad jos – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, netoli marių. Be to, Smiltynė rengiasi tapti kurortu.

Tačiau specialistai neabejoja, kad siūlant milijoną, siekta sužlugdyti aukcioną.

„Žmogus aiškino, kad suklydo, ir atsisakė įsigyti objektą. Tai kiekvienu tokiu atveju tenka skelbti aukcioną iš naujo, tai atima apie 2-3 mėnesius Turto bankui, žmonės, kurie dalyvavo, lieka nusivylę, kad negalėjo įsigyti objekto už tinkamą kainą“, – sako Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius.

Smiltynė

Pakartotiniame buvusios pirties aukcione varžėsi 23 aukciono dalyviai, didžiausia pasiūlyta kaina – 153 tūkst. eurų.

NT varžytinės kursto aistras visoje Kuršių nerijoje. Vienose už vos 30 kv. m tualetą prie marių Nidoje buvo pasiūlyta per 2 milijonus eurų, bet paskui ir tualeto pirkėjas apsigalvojo. Esą, tai buvo klaida. Kitose varžytinėse dėl vandentiekininkų turto prie marių Preiloje paduotas tuščias vokas.

Žada keisti aukcionų tvarką

Praėjusiais metais tirto bankas fiksavo 7 panašius sugadintus aukcionus, šiemet – 3. Tad imtasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokioms, neva, aukciono dalyvių klaidoms. Registrų centras patobulino sistemą, tad nuo šiol viešų aukcionų dalyviai vienu statymu kainos negalės didinti daugiau nei 10 kartų. Žadama keisti ir teisės aktus, kad nepasisekus aukcionų dalyviams, būtų leista sugrąžinti registracijos mokestį.

„Tokia sistema apribojimą galimybę „klysti“. Ir, aišku, yra kitos priemonės, kurios turėtų paskatinti žmones susimąstyti prieš darant tokius dalykus. Tas žmogus, kuris pasiūlo tokią didelę objekto kainą ir jo neįsigyja, jis netenka ir registracijos mokesčio, kuris svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų, taip pat garantinio užstato, kuris būna apie 10 proc. pradinės objekto kainos“, – vardija Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas K. Vaitkevičius.

Per 9 metus mūsų šalyje įvyko apie 24 tūkst. elektroninių varžytinių varžytinių ir aukcionų, turto parduota už maždaug 780 mln. eurų.