Pirkėjai aktyviau butų žvalgosi antrinėje rinkoje
Laidoje „Delfi tema“ bendrovės „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda sako, kad liepos mėnesio sandorių skaičius tikrai sumažėjo. Jis skaičiuoja, kad jeigu per mėnesį buvo įprasta parduoti 400-500 butų, tai liepą jų buvo parduota tik apie 60. Šis skaičius yra galutinis, atėmus tuos, kurie buvo rezervavę, bet rezervacijas nutraukė.
„Pirkėjai išėjo atostogauti. Mes viduje keliame klausimą, kur tie pirkėjai? Bet tuomet pasižiūrime į antrinę rinką, kuri sudaro 80 proc. Vilniaus būsto rinkos, matome, kad ji jau ketvirtą mėnesį iš eilės auga. Gal ne tiek daug, apie 10 proc., bet apie kažkokius kritimus tikrai nėra kalbos. Tai mano atsakymas būtų, kad pirkėjai, kurie pirkdavo naują būstą, išėjo į antrinę rinką ir perka NT iš antrų rankų“, – teigia pašnekovas.
Jis aiškina, kad pirkėjai į antrinę rinką galėjo atsigręžti dėl įvairių priežasčių, tačiau viena pagrindinių yra naujo būsto kaina. Antra priežastis – žmonės nenori pirkti buto brėžiniuose.
„Pirma – kaina, kuri, nori ar nenori, yra virtuali. Nes butai yra virtualūs ir vystytojai nežino, už kokią kainą gali pastatyti, todėl yra nustatoma saugi kaina. Ir turbūt žmones tos kainos išgąsdina, reikia laiko prie jų priprasti. Kita priežastis – nėra ir ką pirkti. Realiai pasiūla yra labai maža, šiuo metu atsiranda naujų objektų, bet jie taip pat tik virtualūs, iš brėžinių. Tai žmogus, kuris nori pirkti realų daiktą, eina į antrinę būsto rinką ir perka butą“, – svarsto NT ekspertas.
Paskolų kiekiai nesumažėjo
Nepirkdami naujo būsto NT pirkėjai parodo, kad vystytojų kaina jiems nėra priimtina. Tuo įsitikinęs NT analitikas Arnoldas Antanavičius, kuris teigia, kad būtent dėl kainų lietuviai nebeperka naujų butų. Taip pat, anot pašnekovo, įtakos jų sprendimui gali turėti ir žinutės dėl galimai artėjančios krizės.
„Pirkėjai atsitraukia ir dėl dabartinių žinučių srauto, kuriose akcentuojama, kad ateina krizė, gresia baisus ruduo, tai žmonėms tokiu metu pirkti pažadus, kas iš esmės yra būstas brėžiniuose, jau yra nepatrauklu“, – komentuoja NT analitikas.
Visgi, A. Antanavičius priduria, kad ir antrinė rinka liepą neišgyveno aukso amžiaus. Pašnekovo teigimu, matyti, kad pirkėjai galimai apskritai ima dažniau atidėti sprendimą pirkti NT.
„Vis tik liepos mėnesio sandorių skaičius rodo šiokį tokį pirkėjų atsitraukimą ir antrinėje rinkoje. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose liepos mėnesį sandorių skaičius ir antrinėje rinkoje tikrai buvo mažesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Vėlgi, mes jau esame matę tokių trumpalaikių rinkos svyravimų, šokų, kurie išgąsdina ir pirkėjus, ir vystytojus, tačiau trumpam laikotarpiui, po kurio viskas sugrįžta į senas vėžes. Labai svarbu, ar žmonės domisi būsto pirkimu su paskola ir jei užklausų nemažėja, susidomėjimas išlieka ir aš esu įsitikinęs, kad rinka gali greitai susitvarkyti“, – aiškina NT ekspertas ir priduria, kad, tikėtina, investicijų į NT kuriam laikui atsisakė tie, kurie perka būstą nuomai.
Tačiau Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis akcentuoja, kad lyginti šių metų liepos mėnesį su praėjusiais metais nebūtų visiškai tikslu, nes 2021-ieji buvę išskirtiniai.
„Reikėtų pabrėžti, kad visgi mes šiųmetę liepą esame linkę lyginti su praėjusiais metais, kurie buvo rekordiniai. Jeigu pažvelgtume į ankstesnius metus, matome, kad dabartinis aktyvumas antrinėje rinkoje yra istoriškai aukštas. Taip, sandorių skaičius mažesnis nei pernai, pavyzdžiui, Vilniuje šiemet liepą sudaryta apie 12 proc. mažiau sandorių antrinėje rinkoje, bet istoriškai, skaičiuojant 5 ir daugiau metų laikotarpius, būstų antrinėje rinkoje perkama rekordiškai daug“, – sako pašnekovas.
Jis tęsia, kad neblėstantį pirkėjų aktyvumą įrodo ir suteikiamų paskolų skaičiai: „Žvelgiant į bendrą paskolų užklausų skaičių, susidomėjimo mažėjimo mes nepastebime. Gyventojai vis dar gana aktyviai domisi galimybėmis gauti paskolą. Teigti, kad gyventojai mažiau nori įsigyti būstą, mes negalime. Ir pritarčiau minčiai, kad visgi matomas sandorių sumažėjimas pirminėje rinkoje, tačiau pirkėjai, jausdami tas sumenkusias galimybes įpirkti naują būstą, žvalgosi jo antrinėje rinkoje, kur kainos ne tokios didelės.“
Nerimo yra
Visgi, nepaisant to, kad pirkėjų yra mažai, vidutinė naujo būsto kaina kilo, ypač Vilniuje, kur šiuo metu ji siekia ir 3 tūkst. eurų už kv. m. M. Žibūda, paklaustas, ar vystytojai nejaučia nerimo dabartinių tendencijų NT rinkoje ir to, kad naujas būstas Vilniuje gali tapti sunkiai įperkamu, sako, kad jo yra, tačiau viliamasi, kad tokie rezultatai yra laikini ir pirkėjai po vasaros sugrįš.
„Nerimo yra, bet aš netikiu, kad tokie rezultatai, kokie buvo liepą, tęsis toliau. Aš manau, kad tai yra trumpas stabtelėjimas ir aiškumo ieškojimas. Manau, kad ir pirkėjai, ir pardavėjai susivoks, juo labiau, kad tos pasiūlos turėtų atsirasti daugiau“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis sako, kad rinkoje yra dviejų tipų NT pirkėjai: perkantys sau ir perkantys investicijai. Šiuo metu abi grupės, gali būti, kad pasirinko laukti.
„Tai tie pirkėjai, kurie perka sau, dažniausiai perka su banko paskola ir jie dažniausiai nori pirkti butą, kuris jau yra pastatytas. Nes jis ateina į banką ir gauną komercinį pasiūlymą, kuris galioja ribotą laiką. Tai ir neperka dabar žmonės, nes tų butų pastatytų nėra. Tai, ką šiandien Vilniuje stato, jau yra parduota, o juos dar reikia pastatyti. Ir problema yra ta, kad ne visi sutinka atiduoti už tą kainą, kurią buvo sutarę, mato, kad savikaina padidėjo. O tie, kurie perka nuomai, dažniausiai ateidavo pirmieji, išsirinkdavo dar iš brėžinių. Tačiau šitie žmonės nusprendė palaukti, jiems nėra būtinybės čia ir dabar pinigus išleisti. Jie nusprendė palaukti ir pažiūrėti, kas bus su ekonomika“, – aiškina pašnekovas.
