„Toks pirkėjų elgesio pokytis turi ne vieną priežastį. Visų pirma – sumažėjęs rinkos aktyvumas ir būsto kainų augimas. Per ketvirtį vidutinės klasės būstas pabrango apie 10 proc. Tiesa, šis pokytis pernelyg neišsiskiria kitų segmentų kontekste, mat ekonominės klasės būstas brango 9 proc., prestižinė klasė – 3 proc., kotedžai – 20 proc., loftai – 11 proc., tačiau reikia įvertinti skirtingas šio brangimo pasekmes. Ekonominio segmento pirkėjai pirminėje rinkoje neturi pigesnės alternatyvos, jiems tenka būstą arba nuomotis arba įsigyti antrinėje rinkoje, tuo tarpu vidutinės klasės pirkėjai gali pereiti į žemesnį segmentą. Susidomėjimas loftais išaugo ir dėl jų padidėjusios pasiūlos, ir dėl patrauklumo nuomai“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Butų segmente dviejų kambarių butai ir toliau neužleidžia savo populiarumo. Jie sudaro tik kiek mažiau nei pusę visų pardavimų, tačiau praėjusį ketvirtį fiksuotas šuolis vieno kambario butų dalyje – nuo 14 iki 24 proc. Trijų ir daugiau kambarių butų pardavimai susitraukė nuo 36 iki 28 proc.

Vidutinis įsigyjamo dviejų kambarių butų plotas ūgtelėjo iki 48 kv.m. Augimą sąlygojo prestižinės klasės projektai. Trijų kambarių butų plotas pandemijos pradžioje spėjo padidėti nuo 65 iki 69 kv.m, tačiau būsto kainų pasiutpolkė apribojo pirkėjų galimybės, ir abu šių metų ketvirčius vidutinis plotas siekė apie 61 kv.m. Sumažėjo ir vidutinis vieno kambario butų plotas. Pirkėjai praėjusiais metais pirkę 30 – 35 kv.m ploto vieno kambario butus, šiemet orientuojasi į žemiausią ploto ribą.

Per paskutinius tris mėnesius sostinės vystytojai realizavo 686 būstus (631 butai bei įvairių paskirčių apartamentai ir loftai, 55 kotedžai). Tai ketvirtadaliu prastesnis rezultatas nei pirmąjį šių metų ketvirtį, kuomet buvo realizuota 925 būstai (857, 68). Lyginant tik butų bei apartamentų pardavimus, tai daugiau nei trigubai mažiau nei prieš metus (2179 butai, kotedžai neįtraukti). Rezultatas teigiamai atrodo tik lyginant su 2020 m. antruoju ketvirčiu, kuomet realizuoti 361 būstas (neįtraukiant kotedžų).

Loftai

Esant tokiam rinkos aktyvumui sąlyginai sprendžiamas būsto pasiūlos trūkumas. Per paskutinius 3 mėnesius į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 806 naujus būstus (įskaitant kotedžus). Tai – 2 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau dvigubai mažiau nei prieš metus (1504, neįtraukiant kotedžų) bei artima pandemijos pradžiai, kuomet 2020 metų antrąjį ketvirtį rinkai buvo pasiūlyti 781 būstas.
Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, per praėjusį ketvirtį naujų butų pirkėjai sudarė 743 notarines sutartis, kas yra 42 proc. mažiau nei pirmą ketvirtį (1271).

Mažas butas

„Ši statistika nors ir koreliuoja su pirminės rinkos duomenimis, tačiau kartu parodo ir pastatyto būsto trūkumą, mat nepaisant apie 3 000 objektų balansuojančios pasiūlos, iš jos pašalinus kotedžus, dar tik statomus ar planuojamus statyti bei rezervuotus būstus, pirkėjai kiekviename segmente gali rinktis tik iš vieno-kito šimto butų“, – sako T.S. Kvainickas.

Anot jo, vystytojų planuose yra daug naujų projektų, tačiau bent jau artimiausius metus pirkėjai didesnę pasirinkimo galimybę turės tik perkant būstus „iš brėžinių“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją