„Matome, kad pasikeitusi situacija administracijoje. Peržiūrint, vertinant projektus yra pailgėję terminai, atsiradę papildomų komisijų, svarstymų. Tai iš dalies susiję ir su nacionaline teisėkūra, ir su savivaldybės vidinėmis tvarkomis“, – ketvirtadienį „Delfi“ televizijai kalbėjo M. Statulevičius, kartu pridurdamas, kad statybos leidimų išdavimas lemia ir augančias būsto kainas.

„Tiek būsto įperkamumas, tiek pasiūla yra šiek tiek suprastėjusi. Terminai yra išsitempę, pailgėję“, – pridūrė jis.

Mindaugas Statulevičius
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Vis tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės padėjėjas Kipras Krasauskas tikina, kad situacija nėra vienareikšmiška – kai kurie procesai išduodant leidimą iš tiesų vyksta lėčiau, tačiau kai kurie netgi greičiau.

„Jeigu situacija yra su teritorija, kur yra detaliojo planavimo trūkumas, mes tada turime praeiti visus etapus, pradedant paties sklypo teritorijų planavimo dokumentų parengimais. Tada – architektūros kokybė, integracija į miesto kontekstą tiek infrastruktūrine, tiek socialine prasme. Statybos leidimo tikrinimas“, – procedūras aiškino K. Krasauskas.

Mindaugas Statulevičius, Mindaugas Pakalnis, Kipras Krasauskas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Tuo metu Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis akcentavo kylančias biurokratines kliūtis. Anot jo, maždaug 70 proc. projekto vertinimo metu vykdomų patikrinimų neturi visiškai jokios prasmės nei aplinkos kokybės, nei pastato kokybės aspektu.

„Pateikiamas 200 puslapių dokumentas su 50 brėžinių. Ir kažkas turi tikrinti, ar visos pavardės yra nuasmenintos. Įsivaizduokite, koks tai yra krūvis žmogui, kuris tikrina tą projektą“, – akcentavo jis.
Apskritai, Vilniaus savivaldybės architekto vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį biurokratinių procedūrų vertinant NT projektus tik išaugo.

„Gali biurokratiškai paskandinti gerą daiktą, sutrukdyti gerą projektą vien dėl to, kad vienas teisės aktas kalba viena, o kitas – kita“, – tvirtino M. Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Tačiau M. Statulevičius pabrėžė, kad leidimų išdavimo procesas prailgo ne tik dėl nacionalinių teisės aktų lemiamų biurokratinių kliūčių. NT plėtros asociacijos vadovo vertinimu, išaugo procedūrų skaičius, tačiau jas vykdantis „aparatas“ Vilniuje praktiškai liko toks, koks buvęs, todėl jis pats sako jau keletą metų raginantis savivaldybę pasitelkti privataus verslo užsakomąsias paslaugas.

„Proaktyvumas turėtų būti ir iš savivaldybės pusės, prašant daugiau resursų, personalo, kuris galėtų tai tikrinti. O jeigu to negalima padaryti, tuos darbus pirkti iš išorės, kaip daro verslas. Jeigu tu nespėji savo kontoroje pasidaryti darbų, tu perki iš išorės. Matyt, atėjo laikas savivaldybei ne tik kalbėti apie tai, bet imtis veiksmų ir tam tikrus darbus iškelti“, – ragino M. Statulevičius.

ELTA primena, kad Statistikos departamento duomenimis pirmąjį šių metų ketvirtį išduota 2 tūkst. 168 statybos leidimai naujiems pastatams statyti, o tai yra 31,6 proc. mažiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.

Lietuvos banko duomenimis, šalyje norint įsigyti 50 kv. m būstą be paskolos vidutiniškai reikia 6,3 vidutinių metinių atlyginimų. Būstui Vilniuje reiktų sutaupyti 7,3 metų atlyginimą, Kaune ir Klaipėdoje – 5,6 metų, Šiauliuose ir Panevėžyje – atitinkamai 4,2 ir 4 metų.

Banko teigimu, didėjant darbo užmokesčiui bei nuomos ir statybų kainoms, būsto kainų atotrūkis per metų ketvirtį sumažėjo – naujausiais duomenimis, NT rinka Lietuvoje pervertinta 6,5 proc. Tuo metu būsto kainos daugelyje Europos Sąjungos valstybių pernai metų pabaigoje augo per 10 proc., o sparčiau nei Lietuvoje (apie 20 proc.) būstas brango tik Estijoje ir Čekijoje.