Kainų kritimo neprognozuoja

Nepaisant to, kad būsto prieinamumas mažėja, jo kainos dėl to vis tiek neturėtų mažėti, prognozuoja Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. Jis pažymi, kad dėl pastaraisiais metais sparčiai augančių būsto kainų gyventojai jau anksčiau susidurdavo su iššūkiais įsigyjant būstą, kadangi tuo laiku nekilnojamojo turto pasiūla didmiesčiuose netgi mažėjo.

Kadangi naujų būstų statybų skaičius itin sparčiai neišaugs, gamybos kaštai tik brangs, darbo jėgos trūkumas išliks ženklus, NT plėtros asociacijos vadovo vertinimu, kainų augimo tendencijų brangstančios paskolos neprislopins.

„Plėtotojai veikia konkurencingoje aplinkoje, konkuruoja tarpusavyje daug kuo. Taip pat ir kaina. Bet kol kas prielaidų mažinti kainą vien dėl to, kad ateina aukštesnių palūkanų laikas, tikrai nėra. Tas staigus pabrangimas dėl būsto paskolų nėra tiek ženklus ir jis neveikia visos rinkos. Veikia tik dalį žmonių, kurie perka su paskola“, – tikino M. Statulevičius.

Pinigai

Kad būsto kainoms kristi galimybių nėra, „Delfi būstas“ tvirtino ir NT bendrovės „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda. Anot jo, kainų korekcija galėtų įvykti nebent tuo atveju, jeigu ženkliai išaugtų pasiūla.

„Pagrindinė žinutė pirkėjams, kurie seka naujienas, yra tokia, kad tikimybė, jog būsto kainos kris, yra artima nuliui. Būsto kainos gali nustoti augti, jų tempas augimo gali sulėtėti, nes nebebus tokios didelės paklausos, atsiras po truputį daugiau laisvų būstų, tačiau kol nebus pristatyta butų, nematau priežasčių kainų kritimui, statyti niekas neskubės, nes šiandien reikia pastatyti tai, kas jau parduota“, – akcentuoja pašnekovas.

Pastatyti daugiau būsto, anot eksperto, trukdo biurokratija.

„Palūkanų pokyčiai sprendžia paklausos klausimus. Jeigu mes visai sumažiname arba nužudome žmonių norą pirkti, tai savotiškai formaliai mes tarsi išsprendžiame, subalansuojame rinką, bet problema yra biurokratija, kad Vilniaus mieste yra praktiškai neįmanoma gauti statybos leidimo. Žinoma, priežastys, kodėl taip sunku gauti statybos leidimą, yra teigiamos: reikalaujama pasiekti geresnę projektų kokybę, surasti geriausią projekto sprendimą ir pan., tačiau realiai pasiūlos nėra. O Vilniuje žmonių skaičius auga, dėl karo pas mus atvažiavo ir rusai, ir baltarusiai, ir ukrainiečiai, visiems reikia kažkur gyventi“, – pažymi pašnekovas.

Martynas Žibūda

M. Žibūda sako, kad į Lietuvą savo veiklą perkėlė ir dalis verslų, kurių savininkai dabar čia ieško būsto savo darbuotojams. Ieškoma kelių dešimčių butų pirkimui, nuomai, tačiau vystytojai neturi, ką pasiūlyti.

„Mes prašome laukti bent metus ar daugiau, kol turėsime naujos pasiūlos. Vilnius auga, nuomos rinka auga, kainos nuomos rinkoje augo maždaug trečdaliu, o vilniečiams būsto pirkimo ir nuomos galimybės yra sumažėjusios. Yra grėsmė, kad mes nepritrauksime verslų, investicijų dėl tokių techninių dalykų. Vystytojai yra pasiruošę statyti, bet mes nesugebame gauti leidimų ir net tą sumažėjusią paklausą patenkinti“, – sako NT ekspertas.

Gegužę būsto kainos kilo 1,7 proc.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7 proc. (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6 proc. augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,1 proc. (2022 metų balandį metinis augimas siekė 21,4 proc. ).

2022 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,5 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.229 Eur (+34 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9 proc. , 1,0 proc. , 3,8 proc. ir 3,6 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.559 Eur (+29 Eur/m²), 1.460 Eur (+14 Eur/m²), 1.018 Eur (+37 Eur/m²) ir 954 Eur (+35 Eur/m²).

Būsto pirkimas

Per metus (2022 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2021 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 21,7 proc. , Kaune – 21,3 proc. , Klaipėdoje – 15,0 proc. , Šiauliuose – 18,6 proc. ir Panevėžyje – 16,2 proc. .

Nepaisant neapibrėžtumų pasaulio geopolitinėje ir šalies ekonominėje situacijoje, butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko vis dar aukštu tempu (atitinkamai 1,6 proc. ir 1,7 proc. dydžio mėnesinis augimas). Pažymėtina, kad toks gan spartus kainų augimas vyko akivaizdaus butų pirkimo pardavimo sandorių mažėjimo fone. Tarkime, sostinėje Vilniuje 2022 m. gegužės mėnesį butų buvo parduoda 12 proc. mažiau nei balandį ir net 39 proc. proc. mažiau nei praeitų metų gegužę.

„Taigi, būsto rinka šiuo metu yra įžengusi į tam tikros turbulencijos zoną, kai netgi mažėjant sandorių kiekiui, vis tiek vyksta pastebimas kainų augimas. Šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad nors paklausa būstui yra sumažėjusi, tačiau būsto pasiūlos sumažėjimas yra dar ryškesnis. Dėl išaugusių statybos medžiagų kainų, darbo jėgos trūkumo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, nemažai plėtotojų panašiai kaip pandeminiais 2020-ais metais stabdo naujų projektų įgyvendinimą, kai tuo tarpu jau pastatytuose arba baigiamuose statyti daugiabučių namų projektuose butų pasirinkimas istoriškai yra itin mažas. Kai kurie plėtotojai pristabdo ir pačius pardavimus, todėl paklausos ir pasiūlos disbalansas butų rinkoje išlieka ir netgi gali augti. Pavyzdžiui, jei į būsto rinką žengtų stambusis kapitalas, siekiantis įsigyti didesniu kiekius butų nuomai“, – rašoma „Ober-Haus“ pranešime.

Tęsiama, kad artimiausiais mėnesiais situacija rinkoje nesikeis net augsiančių paskolų palūkanų, planuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir geopolitinių grėsmių fone.

„Tačiau reikia pažymėti, kad kadangi esamas kainų didėjimas yra nulemtas ne dėl sveikai augančios paklausos, bet dėl itin skurdžios būsto pasiūlos, toks kainų augimas jau yra mažiau tvarus ir gali būti tam tikru stabdžiu naujam būsto paklausos augimui tolesnėje ateityje“, – teigiama „Ober-Haus“ pranešime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)