Komercinis būstas nuomai Baltijos šalyse dar nėra išpildęs pilno savo potencialo. 2021 m. investicijos į šį NT siekė apie 110 mln. Eur ir sudarė apie 8 proc. visos regiono sandorių apimties. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje, tokio tipo objektai 2021 m. sudarė net 37 proc. visų investicinių sandorių.

„Baltijos šalyse šis segmentas vis dar pradinėje plėtros fazėje, tačiau manome, kad dar šiemet sandorių dėl būstų nuomai įsigijimų skaičius augs, o pagreitį įgaus 2023–2024 m. Sparčiai didėjant gyvenamojo būsto paklausai visuose Lietuvos miestuose, vis daugiau juridinių ir fizinių investuotojų pasirenka nuomos segmentą kaip saugią investiciją“, – pranešime spaudai sako „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas.

Geopolitinės aplinkybės augina būstų nuomai paklausą

M. Kulbokas pastebi, jog prasidėjus karui Ukrainoje vos per mėnesį būstas nuomai tapo paklausiausia NT preke. Į Lietuvą atvyko jau apie 40 tūkst. nuo karo bėgančių ir prieglobsčio ieškančių žmonių iš Ukrainos, kurie negyvena laikinose stovyklose. Dalis jų apgyvendinami laisvuose butuose, kita dalis priimami į šeimas, o likę savarankiškai nuomojasi butus. Tai smarkiai išaugino gyvenamojo ploto skirto nuomai paklausą Lietuvoje.

Nekilnojamas turtas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Susidariusią situaciją būsto nuomos rinkoje puikiai iliustruoja pasiūlos statistika. „Newsec“ duomenimis, Vilniuje vidutinis pasiūlos rodiklis įprastai siekia 1580 butų, kai šiuo metu pasiūloje yra 625 butai, Kaune – 530 butų, kai šiuo metu pasiūloje yra 234 butai, o Klaipėdoje – 200 butų, kai šiuo metu pasiūloje yra 58 butai. Esant tokiai paklausai, kai pasiūla visai išsekusi, natūralu, kad būsto nuomos kainos kyla, kai kur net iki 30 proc.

Būstas nuomai – vis patrauklesnis NT plėtotojams ir investuotojams

Anot M. Kulboko, tokioje situacijoje gyvenamojo ploto nuomos segmentas tampa labai patrauklus ir plėtotojams, kurie šiuo metu susiduria su nežinomybe dėl statybos kaštų, nes per būsto nuomą galima valdyti neapibrėžtumo grėsmes. Viena iš didesnių šiuo metu susidariusių rizikų, susijusių su savikainos ir laiko valdymu, žvelgia tiesiai vystytojams į akis, kita – susijusi su būsto įperkamumo mažėjimu ir galimu bazinių palūkanų augimu, yra pirkėjų baimės. Abiejų pusių įvardijamos rizikos mažins pirminės rinkos aktyvumą ir dar su didesniu pagreičiu skatins būsto nuomos paslaugą. Žvelgiant į ateitį, ko gero, turėsime kylančias ne tik nuomos, bet ir būsto pardavimo kainas, kurias lems tiek energetinių išteklių, tiek medžiagų, tiek darbo jėgos kaštų brangimas.

„Būsto nuomos rinkoje atsiranda reikšmingų pokyčių – anksčiau butų nuoma dažniau versdavosi pavieniai asmenys, tačiau pastaruoju metu gyvenamasis turtas nuomai vis daugiau dėmesio sulaukia iš juridinių vienetų. Rinka pildosi bendrovių siūlomais butais nuomai, jos įneša daugiau sisteminio požiūrio ir mažiau šešėlio, iš esmės keisdamos gyvenamojo ploto nuomos kultūrą. O statomuose naujuose daugiabučiuose dažnai trečdalis ar net pusė butų yra nuperkami būtent nuomai“, – teigia „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse.

Nekilnojamas turtas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Kainų šuolį lemia įvairios priežastys

„Lietuvos NT rinką veikia įvairios aplinkybės: karo pabėgėliai iš Ukrainos, infliacija, statybų kaštai. Dėl jų būsto nuomos kainų pokyčiai per pastarąjį ketvirtį yra gana ryškūs – nuoma brangsta ir nežada sustoti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto centriniuose rajonuose, Senamiestyje ar Žvėryne, buto nuomos kaina dabar siekia apie 16-20 Eur/kv. m, kai 2021 m. ji buvo 14-16 Eur/kv. m“, – teigia M. Kulbokas.

Ekspertas priduria, kad panaši tendencija stebima Kauno ir Klaipėdos būsto nuomos rinkose. Tačiau ten yra didesnis pasiūlos stygius, kuris gali dar labiau kelti nuomos kainas. Tuo pačiu metu, būsto įperkamumo rodiklis pradeda palaipsniui mažėti, todėl nuoma taps vis labiau paklausi jaunų žmonių tarpe.