Pirmąją šių metų pavasario dieną Lietuvoje įsigaliojo naujas teisės aktas – Žemės įstatymo pakeitimai. Jie numato, kad NT plėtotojai, įsigiję turtą su sklypo nuoma valstybinėje žemėje, valstybei turi sumokėti iki 75 proc. sklypo vertės. Tačiau, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, įstatymo įgyvendinimo paaiškinimų (poįstatyminio akto) atsakingos institucijos šiandien dar nėra patvirtinusios, savivaldybės nuo kovo 1 dienos negali išduoti statybos leidimų, o tai reiškia, kad dalis suplanuotų NT projektų šiuo metu yra sustoję.
„Lapkričio mėnesį priimtame Žemės įstatyme nurodyta, kad iki vasario 28 dienos atsakingos institucijos parengs įstatymo įgyvendinimo poįstatyminius aktus. T.y., kaip, nuo ko, kada ir t.t. skaičiuojamas šis mokestis. Tiesiog turėjo būti atsakyta labai daug praktinių klausimų, nes pats įstatymas yra pakankamai nekonkretus, nurodyti tik atvejai, kada yra mokama ir koks mokesčio dydis, bet nekonkretus. Sausio pabaigoje Žemės ūkio ministerija pagaliau ėmė nagrinėti šį įstatymą ir parengė įstatymo įgyvendinimo projektą, pradėjo jį derinti ir derina iki šiol. Kitaip tariant, kovo 1 dieną įsigaliojo įstatymas, o poįstatyminių aktų projektas nesuderintas iki šiandien“, – akcentuoja M. Statulevičius.
Pašnekovas tęsia, kad tokio delsimo pasekmė – sustojusi naujų NT projektų įgyvendinimo pradžia. Nuo vasario pradžios kelti klausimai dėl Žemės įstatymo pakeitimų realaus įgyvendinimo neatsakyti į iki šiol, todėl savivaldybės, nežinodamos, kaip įgyvendinti priimtus teisės aktų pakeitimus, neturinčios teisinio dokumento, reglamentuojančio, įstatymo įgyvendinimo priemones, nuo kovo 1 dienos, kai įsigaliojo įstatymo pakeitimai, negali išduoti statybos leidimų naujiems NT projektams valstybinėje žemėje.
„Mes nuo vasario pradžios kėlėme klausimus, kreipėmės į Žemės ūkio ministerija, prašėme sukurti darbo grupę, nes yra neatsakytų klausimų. Aš rašiau ministrui, viceministrui, kad būtų priimti sprendimai, kad mes pasiruošę bendradarbiauti juos priimant. Ir savivaldybės kreipėsi, nes joms reikia taikyti tą įstatymą. Tačiau tik praėjus kelioms dienoms po įstatymo įsigaliojimo, tai kovo 2 ar 3 dieną, viceministras pranešė, kad kviečia visas puses pasitarti ir ieškoti sprendimų. Prieš dvi savaites įvyko susitikimas, buvo daug klausimų ir galų gale praėjusią savaitę nutarimo projektą, kuriame šiaip nelabai kas buvo pakeista, į mūsų pasiūlymus ir pastabas buvo mažai atsižvelgta, jis buvo pateiktas Vyriausybei derinti, tvirtinti. Tai kažkas pajudėjo, bet mes matome, kad yra ir daugiau klausimų“, – komentuoja M. Statulevičius.
Abejoja, ar dabar tinkamas laikas naujam mokesčiui
Žemės įstatymo pakeitimus praėjusių metų lapkričio mėnesį priėmė Seimas. Tiesa, pritarimą įstatymas gavo tik per trečią bandymą jį priimti. Pataisomis apmokestinama nekilnojamojo turto (NT) plėtra valstybės nuomojamoje žemėje – nuo šių metų kovo NT plėtotojai už tai turi sumokėti iki 75 proc. sklypo vertės.
Už tokį sprendimą tuomet balsavo 99, prieštaravo 1, susilaikė – 13 Seimo narių. Priimtomis Žemės įstatymo pataisomis numatoma nuo 2022 m. kovo 1 d. apmokestinti valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą – jei valstybei priklausančiame sklype yra statomi nauji pastatai ar atliekama esamų rekonstrukcija, į šalies biudžetą reikia sumokėti iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės. Tokią apmokestinimo tvarką yra pasiūliusi Vyriausybė, jai pritarė ir Seimas. Vienkartinį mokestį statytojai turi susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.
Iki pritarimo įstatymo pakeitimui jis buvo svarstomas dvejus metus. Pataisas dar 2019 metais pateikė buvę Seimo narys Petras Čimbaras. Tuomet jis siūlė įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Taip pat pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Vienas iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys anuomet sakė, kad jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, už tą valstybei turi atitinkamai atlyginti.
„Trečią kartą svarstytas ir lapkričio mėnesį galų gale priimtas priimtas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuris numato, kad už teisę statyti valstybiniame žemės sklype reikia susimokėti proporcingai nuo planuojamo užstatyti ploto (nuo 10 iki 50 proc.), papildomai proporcingai nuo norimo pastatyti intensyvumo. Realiai už tai, kad užstatai didesnį plotą, pavyzdžiui, prieš tai ten buvo mažiukas namukas, o vystytojas nori pastatyti didesnį pastatą, tai jis turi mokėti proporcingai tam tikrą mokesčio dydį, iki 50 proc., ir bendras suminis mokestis negali būti didesnis nei 75 proc. Už žemės sklypo naudojimo būdo keitimą dar sumokama iki 5 proc. mokesčio papildomai. Ir visa tai reikia sumokėti iki statybos leidimo išdavimo dienos“, – priimto įstatymo principą paaiškina NT vystytojų atstovas.
Jis pabrėžia, kad daliai verslų tokie papildomi mokesčiai gali būti nepakeliami ir kaip alternatyvą jie gali svarstyti ieškoti sklypų, kuriuos galima įsigyti. Tačiau bėda ta, kad Lietuvoje įsigyti žemės sklypą nėra taip paprasta.
„Nuosavybes teise sklypų Lietuvoje nėra daug, nes mes nesame baigę sklypų nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų. Reiškia, aukcionų nevyksta, pirkti žemės iš valstybės negalima, yra tik nuoma“, – aiškina M. Statulevičius ir priduria, kad 80 proc. Lietuvoje vystomų NT projektų vystoma valstybinėje žemėje.
NT vystytojų atstovo teigimu, papildomi mokesčiai iš esmės taptų našta galutiniam vartotojui. Dar prieš priimant įstatymo pakeitimus M. Statulevičius skaičiavo, kad dėl mokesčio 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų. Tokie skaičiavimai buvo daryti dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, kai žaliavų tiekimo grandinės veikė gana gerai, o jų kainos ėmė stabilizuotis. Šiandien, kai NT vystytojai kalba apie galimai stosiančias statybas dėl žaliavų tiekimo trukdžių, vėl ėmusių augti kainų ir neapibrėžtumo rinkoje, įstatymas, kuris dar pakeltų NT projektų kainą, užaugintų ir dar didesnę naštą būsto pirkėjams. Be kita ko, sustojęs statybų leidimų išdavimas vilkina naujų NT projektų statybos pradžią, o tai nukelia laiką, kuomet būsto rinka pasipildys nauja pasiūla. NT ekspertai ne kartą yra kalbėję apie būsto pasiūlos, ypač Vilniuje, būtiną augimą, nes tai galėtų bent šiek tiek subalansuoti rinką ir pristabdyti NT kainų augimą.
„Pirmiausia, šiandien, kai yra nurodyta, kad Vyriausybė jokių mokestinių pasiūlymų, keitimų šiemet neplanuoja, atidėtas NT visuotinis apmokestinimas ir pan. dėl ekonominio neapibrėžtumo, šitas įstatymas liko vienintelis, kuris kalba apie naują mokestį. Jis ženkliai paveiks NT rinką, kuri neabejotinai bus paveikta ir kitų aplinkybių, t. y., brangstančių energijos kainų, augančių statybos kaštų ir pan. Ir šalia to dar norima uždėti 75 proc. mokesčio? Ar tam dabar laikas? Mes siūlome atidėti šito įstatymo įsigaliojimą ir palaukti, kol bus aiškesnė ekonominė situacija. Pirmiausia, turbūt, duoti pačiai valstybei pasirengti įgyvendinti šį teisės aktą“, – sako pašnekovas.
Mokesčiui nepritaria dar trys verslą vienijančios organizacijos
Kad šiam mokesčiui laikas yra netinkamas, pritaria dar trys verslą jungiančios organizacijos, pasirašiusios oficialų kreipimąsi į Lietuvos Vyriausybę ir Seimą, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Dokumentą be LNTPA dar pasirašė asociacija „Investors‘ forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija. „Delfi būstas“ pasidomėjo, kaip užsienio investuotojai vertina Žemės įstatymo pakeitimus ir poįstatyminių aktų paruošimo delsimą. Asociacijos „Investors‘ forum“ vadovė Rūta Skyrienė sako, kad užsienio investuotojai labiausiai vertina aiškumą ir pastovumą, kai renkasi, kurioje šalyje investuoti. Kalbant apie situaciją dėl Žemės įstatymo, kol kas ji nėra aiški, todėl asociacija ir prisideda prie raginimų kol kas atidėti įstatymą.
„Manome, kad geriausia būtų to įstatymo atidėjimas. Mes kalbame apie tai, kad tokiu atveju verslo vystymas Lietuvoje tampa labai brangus. Dabar matome, kad patį įstatymą priėmė, kuriame, be kita ko, priimami neproporcingi mokesčiai, bet nepriimti poįstatyminiai aktai. Nėra aišku, kai nėra žinoma, kokie pakeitimai gali būti priimti artimiausiu metu. Tiesiog nėra kaip pasiruošti naujų įstatymų taikymui. O užsienio investuotojams reikia stabilumo ir mes apie tai nuolat kalbame“, – pabrėžia pašnekovė.
LR Vyriausybės spaudos tarnyba informuoja, kad keturių Lietuvos verslą vienijančių asociacijų raštą yra gavusi, tačiau diskusijų dėl jo atidėjimo ar pakeitimo Vyriausybė nevykdo. Kaip įgyvendinti šį priimtą teisės aktą, numato Žemės ūkio ministerija, kuri tik šių metų kovo 18 d. pateikė įgyvendinamuosius teisės aktus. Kodėl poįstatyminiai aktai nebuvo numatyti iki kovo 1 dienos, įstatymo įgyvendinimo pradžios, Žemės ūkio ministerija „Delfi būstas“ kol kas nepakomentavo. Jeigu atsakymas bus gautas, straipsnis bus papildytas.
„Pateikti nutarimo projektai šiuo metu yra vertinami, o teikiami svarstyti preliminariai turėtų būti kovo pabaigoje. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis pastebėjimų, pateiktų kreipimesi, buvo išsakyti dar svarstant įstatymo projektą Vyriausybėje ir Seime, vis dėlto, įvertinęs socialinių partnerių pateiktus argumentus, Seimas priėmė sprendimą nenukelti mokesčio taikymo termino“, – rašoma Vyriausybės atsakyme.
