NT augimas pralenkė lūkesčius

Diskusijoje NT ekspertai vieningai sutaria: NT kainų augimas šiemet pralenkė bet kokius lūkesčius. M. Statulevičiaus teigimu, po ilgos pertraukos vėl turime 20 proc. būsto kainų metinį augimą didmiesčiuose. S. Vagonis priduria, kad štai pajūryje būstas brango net 40 proc. Jis išaugusį NT populiarumą Palangoje vadina „reiškiniu“. Be to, NT eksperto teigimu, šie metai buvo išskirtiniai ir tuo, jog NT kainos kilo greičiau nei atlyginimai.

„Visgi, reikia nepamiršti, kad šie metai yra pirmieji per kokį dešimtmetį, kai NT kainų augimo tempas pralenkė atlyginimų augimo tempą. Visais ankstesniais metais atlyginimai augo sparčiau nei NT kainos, o šiemet pandemija, pasiūlos trūkumas ir pirkėjų aktyvumas, lėmė sprogimą. Galimybė įsigyti būstą tapo reali ir tai dar labiau įkaitino situaciją. Ir pirkėjai ėmė aktyviai ieškoti dar pigesnio būsto ir toks dalykas įkaitino rinką. Gera žinia ta, kad tempas normalizuojasi, reiškia, kad baimės, jog kitais metais bus tokios pat pirkėjų lenktynės, nėra. Kainos dar kils, bet turbūt ne tokiu tempu“, – teigia S. Vagonis.

Saulius Vagonis

LNTPA prezidentas M. Statulevičius sutinka, kad NT kainų augimą iš dalies lėmė maža būstų pasiūla ir didelė paklausa. Taip pat, jo teigimu, reikia nepamiršti, kad kilo ir statybinių medžiagų, statybos darbų kainos. Tuo pačiu metu NT tapo svarbiausiu pirkiniu ir vystytojai, o vystytojai nespėjo pasiūlyti rinkai butų.

„Dėl šių priežasčių augo spaudimas kainai ir matėme tuos skaičius, kurie ir mus stebina, kad žmonės pasiryžę už tokias sumas įsigyti turtą, kai kuriais atvejais, net be bankinio finansavimo. Bet kalbame apie aktyvią, šiltą būsto rinką, apie burbulą aš dar nekalbėčiau“, – įsitikinęs pašnekovas.

Mindaugas Stasiulevičius

Žodžio „burbulas“ kalbant apie dabartinę situaciją NT rinkoje nevartotų ir S. Vagonis. Jis pabrėžia, kad šiuo metu rinkoje vyrauja pasiūlos trūkumas ir paklausos perteklius, todėl būna atvejų, kai žmonės perka ne tai, ko trokšta, o tai, kas dar liko nenupirkta.

„Tokiais rinkos pakilimo metais galima parduoti bet ką ir žmonės kartais perka bet ką. Bet visa tai baigiasi, kai ateina rinkos stabilizacija arba netgi nuosmukis, nes lygiai taip pat buvo ir keliolika metų atgal, kai formavosi burbulas ir žmonės neturėjo, ką pirkti. Paskui ėjo 10 metų, kai žmonės buvo labai išrankūs, netgi per daug, nes buvo laikotarpių, kada pasiūla viršijo paklausą. Tai dabartinė tendencija nėra tvari ir ilgalaikė“, – pabrėžia pašnekovas.

Požymių kainų kritimui nemato

NT vystytojas A. Avulis diskusijoje priduria, kad tokią situaciją, kai, nepaisant to, kad nėra ką, žmonės vis vien nori pirkti, iš dalies suformavo ir pasaulinė ekonominė politika.

„Galbūt kada nors ekonomistai įvertins, ar buvo teisingas sprendimas, ar ne, bet pinigų yra per daug ir kai jų yra per daug, nėra galimybės tiek pramonei, tiek paslaugų sektoriui sukurti pakankamai paslaugų ir produktų, todėl išeina taip, kad nuvertėja pinigai. Yra kitas rodiklis, tai infliacija, ir ji Lietuvoje yra aukščiausia Europos Sąjungoje. Susiklostė tokios aplinkybės ir sąlygos, kada brangsta ne tik NT, bet ir visa kita“, – teigia A. Avulis.

Anot jo, kol kas objektyvių priežasčių ar požymių, kad kainos gali mažėti, nėra.

„Nesimato, kodėl kainos galėtų mažėti, kai sunku rasti, kas dar nepabrango. Ilgesnei perspektyvai, suprantama, kad kainos negali visą laiką kilti, jų augimas turi sustoti, bet ką mes matome, kad tas pirkimo vajus, kuris buvo kovą ir balandį, kai Vilniuje buvo parduota daugiau nei po 1000 butų, jau jis dabar nusilpo. Atvėso visų norai investuoti pinigus, nes visi investuoja tam, kad pinigai nenuvertėtų, turbūt žmonės suvokia, kad jei NT kainos paaugo 20 proc., net jeigu ir nupirksiu, butą, tai nelabai aš ką ir išlošiu“, – tikina pašnekovas.

Arvydas Avulis

Visgi, tie, kurie ruošiasi pirkti būstą, turėtų gerai įvertinti savo finansines galimybes ir perkamo NT paskirtį. A. Avulio teigimu, jeigu žmogus nori pirkti butą investicijai, tuomet jam vertėtų dėmesį koncentruoti į mikrorajonus arčiau miesto centro. NT ekspertas priduria, kad būstas centre ir arti jo visuomet bus likvidus ir vertingas.

M. Statulevičius pabrėžia, kad būstas arti miesto centro yra gerai, tačiau svarbiausia įvertinti savo poreikius, norus ir finansines galimybes. Pašnekovas sako, kad pastarųjų kelerių metų tendencijos vis tik rodo, jog žmonės ėmė ieškoti erdvesnio būsto, net jeigu jis būtų toliau nuo miesto centrinės dalies. Kita vertus, tie, kurie perka butus investicijai, vis dar graibsto mažus, patrauklaus suplanavimo būstus. Ieškodami sau tinkamo ir piniginei patrauklaus varianto investicijai žmonės kartais linkę ir perlenkti lazdą.

„Kalbant apie butus investicijai, tai patraukliausi visuomet buvo maži butai, mažiausios sumos butai, nes juos galima kelis nupirkti. Tokie variantai visuomet būdavo greičiausiai išperkami. Investuotojai „medžiodavo“ projektus, kad galėtų patys pirmieji nupirkti geriausius butus. Kai kuriems vystytojams, ypač smulkesniems, nelabai reikėdavo tų išankstinių sutarčių ir jie taikydavo geresnę kainodarą, jei kas nors tik už brėžinį mokėdavo kainą. Tačiau dabar matome karštos NT rinkos grimasas – bet kokią patalpą be langų ir pan., įrengtą gyvenimui, žmonės vadina butu. Ir tai yra blogai. Apie tai reikia kalbėti ir žmonėms aiškinti, kad jie suprastų, ką jie perka“, – pabrėžia M. Statulevičius.

Asociatyvi nuotr.

Gyvenimas priemiestyje turi būti gerai apsvarstytas

Vis dėlto tie, kurie ieško būsto sau ir nori, kad jis būtų erdvesnis, neretai keliasi gyventi į priemiesčius ar tolimesnius mikrorajonus, nes didesnį butą šalia centro šiandien įpirkti darosi vis sunkiau. Yra tokių NT pirkėjų, kurie ieško gamtos ir renkasi namą arba kotedžą šalia miesto. Tačiau, M. Statulevičiaus teigimu, tokiems gyventojams būtina atidžiai įvertinti ne tik patį pirkinį, bet ir jo aplinką.

„Nuo ko reiktų pradėti renkantis būstą mieste ar už miesto – susipažinti su miesto planais. Pasidomėti, kas toje aplinkoje, kurioje naujakurys planuotų įsikurti, bus ateityje. Kur miestas investuos į infrastruktūrą, mokyklas, darželius, kelius, kokia bus žemės paskirtis toje teritorijoje. Nuo to priklauso turto likvidumas ateityje. Aišku, reikia pasidairyti po tą vietą, kurioje planuojama pirkti būstą, pasivaikščioti dieną, vakare, savaitgaliais, su šeima, įvairiomis transporto priemonėmis“, – pataria pašnekovas.

Su tuo sutinka ir S. Vagonis, kuris priduria, kad perkant namą ar kotedžą priemiestyje, kuriame dar trūksta infrastruktūros, reikėtų būti nusiteikus viskam – galbūt ir pačiam teks papildomai investuoti ir nusitiesti kelią.

Visus konferencijos „Mano investicija“ pranešimus galite rasti ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)