Nuosavas būstas padeda patenkinti esminius poreikius
T. Kelpšos manymu, visi teigiami nauji dalykai žmogui kelia pasitenkinimą – ne išimtis ir pirmojo nuosavo būsto įsigijimas. Jaunai šeimai toks pirkinys, jei atitinka lūkesčius, gali suteikti ypač daug džiaugsmo ar net euforiją. Kaip bebūtų, daugeliui žmonių savi namai yra svarbus gyvenimo tikslas, todėl jo pasiekę žmonės jaučiasi laimingi.
„Nuosavas būstas jaunai šeimai, visų pirma, suteikia saugumo ir nepriklausomybės jausmą. Nebereikia taikytis prie tėvų ar nuomotojų, baimintis, kad iš gyvenamosios vietos dėl kokių nors priežasčių teks išsikraustyti. Be to, nuosavas būstas gali būti ir tam tikras materialinio saugumo pagrindas, tvari investicija. Daugeliui žmonių savą būstą įsigyti svarbu ir dėl to, kad jame jie gali realizuoti savo idėjas, įsikurti taip, kaip jiems yra patogiausia ir labiausiai patinka. Tad būsto įsirengimas gali būti susijęs ir su savirealizacijos poreikių patenkinimu“, – pranešime spaudai sako T. Kelpša.
Dėl to, anot psichologo, dažniausiai jaunos šeimos nuosavą būstą siekia įsigyti kuo greičiau, o tam gali nepagailėti ir visų savo santaupų. Kuo labiau tam tikro dalyko norima, tuo daugiau ryžtamasi dėl jo paaukoti. Tiesa, psichologas pažymi, kad tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos, o visų santaupų būstui negailėti dažniausiai linkusios tos šeimos, kurioms buto nuoma ar gyvenimas su tėvais sukelia daug nepatogumų.
Nusistovėję santykiai – postūmis būstui įsigyti
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ NT pardavimų ir marketingo vadovė Jurga Vilkenė pažymi, kad jaunos šeimos yra vienas iš labiausiai naujais būstais besidominčių pirkėjų segmentų. Vystytojų atstovės teigimu, svarstymai apie būsto įsigijimą paprastai prasideda, kai žmonių gyvenimai tampa stabilesni, pradedamas dirbti nuolatinis darbas pagal profesiją, o gaunamos pajamos leidžia pradėti taupyti.
„Kitas postūmis – nusistovėję ilgalaikiai santykiai, kurie taip pat dažnai didina ir finansines galimybes. Dar viena reikšminga paskata įsigyti būstą, be abejo, yra planuojamas šeimos pagausėjimas. Tokiais atvejais būsto kokybė ir kaimynystė renkantis tampa svarbiausiais veiksniais. Pirmojo būsto pirkėjai, kurie sudaro apie pusę mūsų klientų, tai pat dažniausiai ieško maksimalios vertės, kurią gali gauti, nes nori ne tik įsigyti butą, bet ir apsaugoti santaupas investuojant į NT“, – sako J. Vilkenė.
Kaip rodo šiemet „Norstat“ atliktas tyrimas, būsto likvidumas neramina penktadalį NT įsigyti planuojančių gyventojų. Anot J. Vilkenės, pirmąjį būstą įsigyjančios šeimos paprastai yra atsargesnės, prieš priimdamos sprendimą siekia susirinkti kuo daugiau informacijos iš skirtingų šaltinių, susidaryti objektyvų vaizdą, todėl ir iš vystytojų tikisi konkretumo ir atvirumo. Tyrimo duomenimis, būsto pirkėjams aktualiausia yra informacija apie aplinkinės teritorijos vystymą (52 proc.) ir techniniai būsto parametrai (41 proc.).
Ieško patogios lokacijos ir saugios aplinkos vaikams
J. Vilkenė pabrėžia, kad siekdamos įsigyti būstą šeimos paprastai pagrindinį dėmesį skiria patogiai vietai mieste, efektyviam buto išplanavimui, kambarių skaičiui ir namų aplinkai.
„Be abejo, finansiniai aspektai taip pat yra labai svarbūs – maždaug pusei gyventojų iki 39 metų amžiaus sukaupti pradinį įnašą būstui yra sunkiausia užduotis. Dėl to neretai pirmąjį būstą perkančios šeimos taiko į galbūt mažesnio ploto, tačiau patogiai suplanuotą butą su 2-3 kambariais. Kuomet perkamas 1-2 kambarių butas, domimasi galimybėmis prireikus įrengti pertvaras ir taip suformuoti papildomą kambarį“, – sako J. Vilkenė.
Anot J. Vilkenės, taip pat nemažai porų ir jaunų šeimų pradžiai siekia įsigyti mažesnį, pavyzdžiui, 2 kambarių, butą, kuriame būtų galima patogiai gyventi be vaikų, o planuodami šeimos pagausėjimą siekia persikelti į didesnį būstą. Dažna pora įsigyja erdvesnį būstą net tame pačiame projekte, nes būna patenkinti lokacija ir užtikrinama gyvenamosios vietos kokybe.
J. Vilkenė pažymi, jog būsto lokacija ir namo aplinka jaunoms šeimoms taip pat yra itin svarbūs veiksniai. Aktyviai gyvenančios šeimos dažniausiai nori būsto arčiau miesto centro, kur būtų gerai išvystyta paslaugų infrastruktūra, lengvai pasiekiamos pramogų ir kultūros vietos. Anot J. Vilkenės, besirinkdamos būstą šeimos dažnai įvertina ir tai, kaip arti namų yra vaikų darželiai, mokyklos, būreliai. Paprastai išvystyta paslaugų infrastruktūra ir aktualių įstaigų artumas nusveria galbūt erdvesnio, tačiau toliau miesto centro esančio būsto privalumus.
„Be abejo, ieškodamos būsto miesto centre šeimos taip pat nori, kad būsimų namų aplinka būtų saugi ir draugiška vaikams. Dėl to šeimų itin vertinami tokie privalumai kaip uždaras namo kiemas su šiuolaikiškomis vaikų žaidimo aikštelėmis, papildytomis edukaciniais elementais, kurios neretai sudomina net paauglius ir, žinoma, poilsio zonomis. Šeimos taip pat dažnai nori įsigyti būstą šalia žaliųjų miesto erdvių, parkų, kuriuose būtų galima leisti laisvalaikį, išeiti pasivaikščioti su vaikais“, – sako J. Vilkenė.
Prieš įsigyjant būstą svarbu užsitikrinti finansinį stabilumą
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio teigimu, Lietuvoje stebima tendencija, kad jaunos šeimos dažniau renkasi būstą įsigyti, o ne nuomotis. Tuo metu vieni gyvenantys asmenys gyvenamąją vietą dažniau nuomojasi. Anot A. Kvakšio, kovą „Luminor“ banko atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 24 proc. šeimų Lietuvoje jau turi sukaupę pakankamai lėšų pradiniam būsto paskolos įnašui, o daugiau nei penktadalis naują būstą planuoja įsigyti per artimiausius 2–5 metus.
Kaip rodo banko atliktos apklausos duomenys, dažniausiai įsigyti nuosavą būstą gyventojai nusprendžia nenorėdami gyvenamąją vietą nuomotis ar gyventi su tėvais – šią priežastį nurodė 27 proc. respondentų. Dar ketvirtadaliui (24 proc.) lietuvių nuosavą būstą svarbu įsigyti dėl galimybės patiems spręsti dėl jo įrengimo, o 16 proc. teigė, kad pirkti būstą apsimoka labiau nei nuomotis.
„Nuosavas būstas lietuviams yra išties svarbus, todėl daugelis siekia jį įsigyti kuo anksčiau. Tai ypač pasakytina apie jaunas šeimas, kurioms paprastai svarbu susikurti patogius, pakankamai erdvius ir jaukius namus. Daugelis šeimų Lietuvoje būstą įsigyja su banko paskola, todėl prieš priimant vieną svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime joms svarbu gerai įvertinti savo galimybes paskolą grąžinti ir pasverti lūkesčius“, – pabrėžia A. Kvakšys.
Banko atstovo teigimu, prieš įsigyjant būstą su paskola kiekvienai šeimai pravartu bent keletą mėnesių pamėginti pagyventi atsidedant būsimos paskolos įmokos dydžio sumą ir pasižiūrėti, ar tai nesukelia finansinių sunkumų. Toks treniruotė gali padėti realistiškai įvertinti situaciją, nors bet kuriuo atveju prieš suteikdamas paskolą bankas atidžiai įvertina asmens ar šeimos finansines galimybes. A. Kvakšys primena, kad asmens ar šeimos turimų finansinių įsipareigojimų mėnesinių įmokų suma neturėtų viršyti 40 proc. gaunamų pajamų.
„Vaikų turinčios šeimos turėtų nepamiršti ir to, kad nuo atsakingų tėvų finansinių sprendimų priklauso ir jų atžalų gerovė. Dėl to bankas vertindamas šeimos finansus atsižvelgia ir į tai, kiek šeimos narių su gaunamomis pajamomis tenka aprūpinti. Svarbiausia, kad sumokėjusi paskolos įmoką ir padengusi kitus turimus įsipareigojimus šeima galėtų patogiai gyventi su likusiomis pajamomis“, – pažymi A. Kvakšys.
Anot A. Kvakšio, kiekvieną situaciją bankas vertina individualiai, tačiau preliminariai savo galimybes gauti finansavimą būstui gyventojai gali pasitikrinti pasinaudoti bankų interneto svetainėse esančiomis būsto paskolos skaičiuoklėmis, o kilus klausimų – pasikonsultuoti su banko specialistais.
„Luminor“ banko duomenimis, pirmąjį 2021 metų pusmetį lietuviai būstui įsigyti vidutiniškai skolinosi 83 tūkst. eurų. Vidutinė būsto paskolos trukmė buvo 26 metai. Lyginant su 2020 metais vidutinė banko išduotų būsto paskolų suma išaugo 25 proc., o lyginant su 2019 metais – net 49 proc.
