Laidos „Keturios sienos“ komanda kartu su Ž. Dževečka lankosi Molėtų rajone esančioje sodyboje, kurioje būsto patikros ekspertas papasakos, kokie rąstinio namelio trūkumai išduoda apie būsimas išlaidas, kaip atskirti kokybiškai suręstą namą, ir kaip juo rūpintis visą sezoną.

Šioje sodyboje stovi 10 metų nedidelis rąstinis namas. Šalia jo yra miškas, laukai, netoliese – ežeras. Vienas didžiausių sodybos privalumų – erdvus kiemas. Tačiau šiandien mūsų dėmesio centre – šis rąstinis būstas. Ž. Dževečka sodybos būklės patikrą pradeda nuo įvažiavimo į ją. Pirmiausia, jo dėmesį atkreipia medinis stulpas, ant kurio prikaltos lentelės su miestų kryptimis.

„Netyčia prisilietėme prie stulpo, ant kurio prikaltos nuorodos, ir matome, kad jau paskutines dienas jis skaičiuoja. Pakilus didesniam vėjui gali jis ir ant automobilio užvirsti“, – įspėja būsto patikros ekspertas.

Toliau Ž. Dževečka patikrina stogą. Jis, anot eksperto, jau reikalauja remonto, o jo būklę blogino lietus ir šalia esantys dideli medžiai, kurių lapai suyra būtent ant namo stogo.

„Stogas yra drebulinis, suklotas trimis eilėmis, bet pasirinkta plona skiedra, ji greitai dėvisi. Lietuvoje skiedros dar drožiamos iš nešakotos eglės, kiek rečiau – pušies. Bet pati populiariausia medžiaga – drebulė. Ji savyje turi raugų, kurie yra daug kam atsparūs. Drebulinės skiedros bėgant laikui tik tvirtėja, išdžiūsta ir tampa dar atsparesnės. Mūsų atveju tiesiog viskas supuvo. Ilgaamžiškesni yra gontiniai stogai, jų čerpelės ruošiamos atskirai, jos taip pat yra skaldomos, jų storis svyruoja tarp 7 ir 12 mm. Naudojamas maumedis, ąžuolas, ta pati drebulė, bet gontiniai stogai gyvena ir apie 100 metų“, – pažymi Ž. Dževečka.

Pasak pašnekovo, yra kelios teorijos, kaip būtų galima prižiūrėti drebulinių skiedrų stogus.

„Viena teorija sako, kad drebulinių skiedrų impregnuoti nereikia, nes jos pačios iš savęs turi reikiamą apsaugą. Kita teorija sako, kad vis dėlto reikėtų antiseptikais, antipirenais nuo gaisro impregnuoti. Tokiu atveju galima prailginti skiedrų amžių. Reikia nepamiršti, kad tai medžiaga, kurią visada plauna lietus. Tai visi antipirenai išplaunami“, – pažymi Ž. Dževečka.

Ekspertas tęsia, kad senovėje žmonės tokius stogus impregnuodavo sėmenų aliejumi. Ž. Dževečkos teigimu, ši medžiaga tinkama ir šiandien. Tai yra ekologiškas ir tinkamas pasirinkimas.

Rekomenduoja apžiūrėti sienas

Apžiūrėjęs stogą, Ž. Dževečka imasi išorės sienų. Tiems, kas planuotų statyti rąstinį namą, jis paaiškina, kad geriausiai tam tinkama mediena – pušis.

„Populiariausias medis rąstiniam namui yra pušis. Rečiau statoma iš eglės, tikrai patikimas ir tvirtas variantas – maumedis. Senovėje žmonės apatinį balkį dėdavo ąžuolinį arba maumedinį, nes jis pūva pirmiausiai. Reikia atkreipti dėmesį į rąstų suleidimą. Čia jie suleisti tikrai gerai. Renkantis arba statant rąstinį namą, reikia atsižvelgti į rąstų drėgnumą. Nupjautas rąstas turi apie 40 proc. drėgmės ir jį reikia išdžiovinti iki 18-20 proc., geriausia – iki 15 proc. Klijuotos medienos tašai deformuojasi, plyšinėja daug mažiau. Kodėl drėgmė tokia svarbi? Nes džiūdama mediena traukiasi ir nuo to priklauso namo susėdimas. Jeigu namo siena yra 20-22 vainikų, ji sėda iki 10 cm. Gali ir daugiau, tai priklauso nuo rąstų suleidimo. Tai visur turėtų būti palikti tarpai – virš langų, durų. Jeigu vidaus sienos irgi rąstinės, jos sėda du visu pastatu, bet jei jos karkasinės, visur turi būti numatyti tarpai“, – aiškina ekspertas.

Ž. Dževečka paaiškina ir apie rąstų priežiūrą. Anot jo, jeigu rąstinė siena yra tvarkinga, namas suręstas kokybiškai, papildomo impregnavimo nereikia.

„Ypatingos priežiūros nereikia. Nebent būna, kad kartais medis praranda sandarumą, atsiranda plyšeliai, žmonės tenka tuos tarpelius kamšyti pakulomis, vilna“, – sako pašnekovas.

Ž. Dževečka jau užsiminė, kad šiuo atveju tarp rąstų naudoti kiminai. Tačiau šiandien šio augalo rovimas yra draudžiamas, jis yra įtrauktas į saugotinų augalų sąrašą. Ekspertas išvardija, kokios medžiagos šiandien gali pakeisti kiminus.

„Šiais laikais jau naudojami kiti užpildai, pavyzdžiui, mineralinė vata, linai, vilna, kurią reikia impregnuoti. Ji sugeba drėgmę sugerti ir paskui ją išgarinti. Tai ji tikrai gera medžiaga. Taip ir šiltinimui namo ji tinka, jeigu yra poreikis“, – pataria būsto patikros ekspertas.

Gyvenimas žiemą – įmanomas, tačiau investicijų tektų nepagailėti

Tie, kurie norėtų rąstiniame name gyventi ir žiemą, gali jį apšiltinti. Tiesa, Ž. Dževečka pabrėžia, kad rąstiniai namai dėl savo sandarumo, vargu, ar pasieks aukštą energinę klasę, tačiau įsirengti tokį būstą taip, kad jame būtų galima praleisti žiemos savaitgalį, įmanoma.

„Jeigu žmonės įsigijo rąstinę sodybą, pasidžiaugė nameliu vasarą ir suprato, kad norėtų ir žiemą čia atvažiuoti, pabūti ilgiau, ir nori namą apšiltinti, visais atvejais patarčiau tai daryti iš išorės. Idealiausios medžiagos, mano nuomone, celiuliozė. Galima ją purkšti, ji atsparesnė drėgmei, nėra tokia degi. Tai šiuo atveju užpurškę kokių 20 cm celiuliozės, pasiektume C ar D energinę klasę. Taip pat šiltinimui tinka mineralinė vata, bet pučiant celiuliozę, užsipildo visi tarpai, nelygumai. Apskritai, su visomis pučiamomis medžiagomis darbas bus greitesnis. Kalbant apie apdailą, iškart po pastatymo jos daryti nereiktų, reikėtų palaukti, reiktų palaukti, kol namas susės iki galo“, – pažymi būsto patikros ekspertas.

Ž. Dževečka sako, kad apie nuolatinį gyvenimą žiemą tokia rąstiniame name kalbėti yra sunku. Tokiu atveju žmonėms tektų susitaikyti, kad tektų ne tik apšiltinti namą, bet ir nuolat jį šildyti.

„Apie nuolatinį gyvenimą žiemą kalbėti sunkiau. Tokios sienos varža yra daugiausiai apie 2, kai C klasės namams reikalavimas varžai – 6. <...> Bet jeigu vis tik žmonės svajoja, tai rąstinės sienos storis turi būti tarp 70-100 cm. Kalbant apie šį rąstinį namą, tai numatyta čia įrengti šildymo sistemą, šilumos siurblį ir radiatorius. Tai, sakyčiau, viena iš logiškesnių alternatyvų. Aišku, galima galvoti apie geoterminį šildymą, bet jis kainuoja brangiau“, – sako pašnekovas.

Apžiūrėjęs rąstinio namo išorę, Ž. Dževečka imasi tikrinti jame esančius inžinerinius tinklus. Pasak jo, šiame name yra nuotekų valymo įrenginiai (biologinio valymo), geriamasis vanduo (gręžinys), elektra.

Šį namą visai neseniai įsigijo nauji savininkai ir kol kas planuoja šį turtą nuomoti. NT brokeris Viačeslav Mikelionis sako, kad sodyboje planuojama įrengti šildymą, todėl joje bus galima leisti ir rudens, žiemos savaitgalius. O kaip atrodo šis rąstinis namas viduje ir į ką atkreipti dėmesį, pamatysite kitoje „Keturių sienų“ laidoje.

Kad ir kaip rąstinės sodybos žavėtų kiekvieną iš mūsų, reiktų nepamiršti, kad tam, jog ji taptų visaverčiu namu, teks gerokai paplušėti ir išleisti nemažai pinigų. Kita vertus, šiek tiek investavus tai gali būti puikus pabėgimo iš miesto planas sau, draugams ar netgi nepažįstamiems, nusprendus ją nuomoti.