Registrų centro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje iš viso įregistruota 120,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 33 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 90,4 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 94,5 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.
Vien tik per šių metų rugsėjo mėnesį įregistruota 13,7 tūkst. NT sandorių – 8 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį ir 6 proc. daugiau nei šių metų rugpjūčio mėnesį.
„Visus šiuos metus stebime gerokai didesnį NT sandorių skaičių nei praėjusiais metais, tačiau tai nesunku paaiškinti prisiminus praėjusiais metais šalį užklupusią pandemiją ir įvestą karantiną, kuriam laikui praktiškai sustabdžiusį bet kokių NT sandorių įregistravimą. Vis dėlto šie metai lenkia ir 2019 metus, kurie pagal įregistruotų sandorių skaičių, beje, buvo rekordiniai. Jeigu per likusius tris šių metų mėnesius rinkoje nenutiks kažko netikėto, tikėtina, kad šiemet fiksuosime naują NT sandorių rinkos rekordą“, – pranešime kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Augimas visose NT kategorijose
P. Rudzkio teigimu, NT sandorių skaičius šiemet auga visose pagrindinėse nekilnojamojo turto kategorijose, o labiausiai augimu išsiskiria žemės sklypai bei individualūs gyvenamieji namai.
„Ir toliau neblėsta individualių gyvenamųjų namų populiarumas – pastarąjį pusmetį visoje šalyje per mėnesį įregistruojama vidutiniškai po 1,5 tūkst. namų pardavimų. Sulig jais auga ir žemės sklypų rinka, kur kas mėnesį įregistruojama po maždaug 7 tūkst. sandorių, kai iki tol vidurkis siekdavo šiek tiek daugiau nei 5 tūkstančius“, – kalba P. Rudzkis.
Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 33 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugsėjį, kai įregistruota daugiau kaip 9 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-rugsėjį –8,8 tūkst.). Tik per šių metų rugsėjį pasikeitė beveik 1,5 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 12 proc. daugiau nei per 2020 metų rugsėjį ir 4 proc. daugiau nei per šių metų rugpjūtį.
Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 61 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 36 proc. daugiau nei per praėjusių metų tris ketvirčius, kai įregistruota 44,6 tūkst. sandorių (2019 m. sausį-rugsėjį – 45,3 tūkst.). Vien tik per rugsėjį įregistruota 6,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba proc. daugiau nei 2020 metų rugsėjo mėnesį ir 4 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Butų rinkoje – kol kas augimas
Šiemet visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 29,3 tūkst. butų pardavimų – 27 proc. daugiau nei per devynis 2020 metų mėnesius, kai įregistruota 23 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-rugsėjį – 26,4 tūkst.), o vien tik per šių metų rugsėjį – 3,2 tūkst., arba 1 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį ir 7 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
„Butų rinkoje pastaruosius keletą mėnesių fiksuojama po daugiau kaip 3 tūkst. įregistruotų pirkimo-pardavimo sandorių per mėnesį. Didesnis ar mažesnis augimas stebimas visuose šalies didmiesčiuose, taip pat pirkėjams patraukliose kurortinėse savivaldybėse. Ateityje bus įdomu stebėti, kaip pirkėjų ir pardavėjų elgesį koreguos neseniai Lietuvos banko pasiūlytos priemonės, susijusios su būsto kreditavimu. Kadangi NT sandorių registravimas nuo pirminio susitarimo iki galutinio patvirtinimo ir įregistravimo paprastai trunka kelis mėnesius, tad šių priemonių efektą pamatysime tik kitais metais“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 10 tūkst. butų sandorių, arba 26 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-rugsėjį – 8,7 tūkst.), Kaune – 4,1 tūkst., arba 20 proc. daugiau (2019 m. – 3,7 tūkst.), Klaipėdoje – 2,7 tūkst., arba 47 proc. daugiau (2019 m. – 2,4 tūkst.).
Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje, Kaune Klaipėdoje galima laikyti kas penktą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus padidėjo 34 proc., Kaune – 21 proc., Klaipėdoje – 61 procentu.
Rugsėjį didmiesčiuose butų kainų augimas stabtelėjo
Per šiuos metus naujos statybos butų kainos augo apie 17,5 proc. „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis Vilniuje per 9 šių metų mėnesius padidėjo 16,7 proc. (245 eurų/ kv. m) iki 1714 eurų/ kv. m. Kaune vidutinis butų kainų kilimas siekė 22,0 proc. (213 eurų/ kv. m) iki 1181 eurų/ kv. m. Kiek lėtesnis, butų kainų kilimas fiksuotas Klaipėdoje – 14,4 proc. (146 eurų/ kv. m) iki 1161 eurų/ kv. m.
Per rugsėjo mėn. Vilniuje vidutinė butų kaina padidėjo 0,3 proc. (5 eurų/ kv. m), Kaune – sumažėjo 0,3 proc. (4 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – sumažėjo 0,4 proc. (5 eurų/ kv. m).
Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos per 9 šių metų mėnesius padidėjo 20,2 proc. (439 eurų/ kv. m) iki 2611 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 1,3 proc. (34 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 15,8 proc. (232 eurų/ kv. m) iki 1701 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (4 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė per 9 šių metų mėnesius butai pabrango 9,1 proc. (131 eurų/ kv. m) iki 1576 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (6 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes rugsėjo mėn. pabaigoje vidutinė senos statybos butų kaina siekė 1341 eurų/ kv. m ir per 9 mėnesius padidėjo 16,6 proc. (191 eurų/ kv. m). Per mėnesį kaina sumažėjo 0,9 proc. (12 eurų/ kv. m).
Pilaitėje per 9 šių metų mėnesius vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 19,7 proc. (229 eurų/ kv. m) iki 1391 eurų/ kv. m. Per mėnesį – 1,7 proc. (24 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, per 9 šių metų mėnesius butų kainos padidėjo 13,6 proc. (207 eurų/ kv. m) iki 1726 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (12 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina per 9 šių metų mėnesius padidėjo 14,2 proc. (218 eurų/ kv. m) iki 1750 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (4 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, per 9 šių metų mėnesius vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 21,4 proc. (201 eurų/ kv. m) iki 1137 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (4 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per 9 šių metų mėnesius vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 28,8 proc. (255 eurų/ kv. m) iki 1140 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,5 proc. (6 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje per 9 šių metų mėnesius vidutinė butų kaina padidėjo 16,9 proc. (221 eurų/ kv. m) iki 1526 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina nepasikeitė ( eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro per 9 šių metų mėnesius vidutinė butų kaina padidėjo 11,6 proc. (124 eurų/ kv. m) iki 1186 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,3 proc. (16 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 15,6 proc. (136 eurų/ kv. m) iki 1008 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (3 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, per 9 šių metų mėnesius butai antrinėje rinkoje pabrango 11,1 proc. (170 eurų/ kv. m) iki 1700 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio jau tapo įprasta, kad antrinėje butų rinkoje butų kainų pokytis labai nenuoseklus. Vieną mėnesį gali būti fiksuojamas 2-3 proc. butų kainų padidėjimas, o kitą – sekti nežymus kainų sumažėjimas ar stabilizacijos laikotarpis. Po kainų prasme užkaitusio rugpjūčio, rugsėjis įnešė ramesnį laikotarpį. Tokių stabtelėjimų šiemet matėme jau ne vieną. Po kiekvieno iš jų sekdavo ryškesnis kainų šuolis, tad tikriausiai kažko panašaus galime tikėtis ir ateinančiais mėnesiais.
