„Luminor“ bankas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko gyventojų apklausą apie jų poreikius ir galimybes įsigyti būstą, nuomonę apie būsto rinkos pokyčius artimiausiu metu ir rezultatais dalijasi internetinės diskusijos metu. „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys sako, kad apklausos rezultatai, kaip ir tikėtasi, pademonstravo, jog Baltijos šalių gyventojų finansinė situacija ne tik neprastėjo, bet dar ir gerėjo.

„Pirmiausia, pandemija nepadarė didelės įtakos finansinei situacijai. Žmonės turi pakankamai pinigų, kad įsigytų būstą su kreditu. Šalia galimybių, atsirado poreikiai. Dirbame iš namų, reikia didesnės, atskiros erdvės ir pan.“, – tendencijas vardija A. Kvakšys.

Kita vertus, pasak jo, apklausos metu siekta išsiaiškinti, kiek lietuvių šiemet nusprendė įsigyti būstą. Rezultatai parodė, kad iš visų apklaustųjų 25 proc. priėmė sprendimą dėl nuosavo būsto.

Taip pat įdomių tendencijų fiksuota antro būsto įsigijimo statistikoje. A. Kvakšys sako, kad pastebimas didelis kainų ir paklausos kilimas sodybų segmente.

Mokesčiai
Foto: Shutterstock

„Sodybų segmente paklausa yra nežmoniška, bet bijau, kad kaina vis dar gąsdina žmones. Iki 30 tūkst. eurų sodybos greitai nuperkamos, o kur jau daugiau ir reikia paskolos – žmonės abejoja“, – komentuoja ekspertas.

Jis tęsia, kad didelė paklausa ir išaugusios NT kainos fiksuojamos ir Lietuvos pajūryje. Tiesa, galima pastebėti, kad Latvijos pajūryje kainos yra kiek kuklesnės, tačiau tam pašnekovas turi paaiškinimą: tai lemia pajūrio zonos dydis ir jos išvystymo lygis. Lietuvos pajūris tikrai gali pasigirti gerai išvystyta infrastruktūra, jis prižiūrimas ir čia nuolat plėtojamas NT. Tai kelia turto čia vertę.

Prognozių dėl kainų daryti nesiryžta

Apklausos metu siekta įvertinti ir Baltijos šalių gyventojų galimybių skirtumus įsigyti būstą. Rezultatai rodo, kad Lietuvoje išduodama bene daugiausiai paskolų, šiemet jų išduoda pustrečio karto daugiau, o vidutinės paskolos dydis augo 20 proc. per metus. Tačiau, kalbant apie būsto įperkamumą, estai greičiausiai susitaupo pinigų pradiniam įnašui. Kita vertus, jų pajamos yra aukščiausios.

Vertinant turto įperkamumo galimybes reikėtų pabrėžti, kad apie puse būstų Lietuvoje nuperkama be paskolos ir tai nesikeičia jau daug metų. Tiesa, būsto pirkėjo amžius po truputį jaunėja.

„Kalbant apie jaunimą, tendencijos stebina. Būsto gavėjas dažniausiai yra šeimos kūrėjas, kuris pradėjo karjerą, sukaupė pinigų įnašui ir būsto poreikis atsiranda kuriant šeimą. Tai buvo stabili tendencija. Ir daugiau nei pusė žmonių, imančių būsto kreditą, yra tarp 25-34 metų. Kita grupė, kai perkamas antras būstas arba būstas vaikams. O šeštadalis būsto kredito gavėjų yra nepasiekę 25 metų“, – vardija A. Kvakšys.

Tik kiek mažiau nei pusė apklausos respondentų nė kiek nesigaili įsigiję būstą tuomet, kai tai padarė ir nieko nekeistų, net jei turėtų tokią galimybę. Visiškai patenkinti turimu būstu Lietuvoje yra 39 proc., Estijoje – 49 proc., Latvijoje – 42 proc. respondentų. Jei sprendimą pirkti būstą priimtų dabar, gyventojai geriau įvertintų jo kokybę – taip apklausoje nurodė 21 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 18 proc. estų.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pašnekovas diskusijos metu pasidalijo ir keliais patarimais tiems, kurie planuoja pirkti, būstą. Pirmiausia, reikia įsivertinti, kad gali kilti būsto paskolos palūkanų norma. Šiuo metu ji yra itin maža (apie 2 proc.), tačiau, pasak eksperto, situacija anksčiau ar vėliau keisis, palūkanos gali kilti ir iki 5 proc. Taip pat, anot pašnekovo, reikia įsivertinti rizikas perkant butą iš brėžinių: įvertinti, kokie pastatai bus aplinkui, vaizdą pro langus, infrastruktūrą, kaimynystę ir pan. Taip pat – kokios paskirties butas yra perkamas.

„Reikėtų įsivertinti būsto teisinį statusą. Nes Vilniuje turime nemažai butų, kurie neturi buto statuso. Tai yra kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos. Viskas teisėta, bet toks turtas gali būti apmokestintas, jam taikomi kiti reikalavimai dėl garso izoliacijos, žaliųjų erdvių, parkavimo vietų“, – aiškina pašnekovas.

Kalbėdamas apie artimiausias NT rinkos perspektyvas, pašnekovas akcentuoja, kad turėtų augti naujos statybos būsto pasiūla ir tai turėtų stabilizuoti NT kainas. Kita vertus, kils jos ar kris, artimiausius net trejus metus prognozuoti nevertėtų.