Butai būtų parduoti per keturis mėnesius
Pirmasis šių metų pusmetis buvo ypač sėkmingas NT vystytojams. Pirkėjai šlavė butus, o kad dar būtų, kuo prekiauti, NT plėtotojų teigimu, teko net kelti būsto kainas. Joms įtakos, žinoma, turėjo ir kiti veiksniai: brangstančios statybos, valstybinė žemės sklypų politika, nauji infrastruktūros mokesčiai savivaldybei ir t.t.
„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu NT pardavimai tikrai nėra sustoję, tačiau jie jau pasižymi normaliu tempu ir yra subalansuoti.
„Balandį, kovą buvo ne visai įprasta žiūrėti į situaciją, kai buvo parduodama apie 1000 butų. Ir po tokio didelio šuolio, aišku, kad buvo kainų korekcija. Ir jeigu ir toliau būtų toks poreikis pirkti būstą, tai po kokių keturių-penkių mėnesių Vilniuje būtų nelikę išvis butų. Tai natūralu, kad pardavėjai padidino kainas. Ir šiandien rinka sugrįžo į normalų tempą, kai per mėnesį Vilniuje parduodama apie 400-500 butų. <...> Tikriausiai, tokie tempai išsilaikys ir visą likusią vasarą, o rudenį žmonės sugrįš į realybę iš atostogų, ir tai vėl gali padidinti pardavimus, o jeigu to ir nebus, tai vis tiek šie metai bus rekordiniai“, – pažymi A. Avulis.
Pašnekovo teigimu, į NT investuoti skatina ir pasaulinė pinigų politika, lengviausias būdas investuoti – pirkti turtą.
„Įsigijus butą, pinigai investuojami saugiai, nenuvertėja ir net atvirkščiai – jo vertė bėgant metams auga, jeigu jis yra geroje vietoje, ir tai apsaugo žmonių santaupas“, – sako A. Avulis.
Paklausa išliks panaši
Panašu, kad artimiausiu metu situacija NT rinkoje išliks panaši. Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lietuviai vis dar turi labai daug santaupų, tačiau taip pat išlieka didelis skaičius gyventojų, kurie neturi būsto, nori, bet negali jo įsigyti, nes dar neturi sukaupę pradinio įnašo. Būtent jie netrukus ateis į NT rinką, kaip ir tie pirkėjai, kurie perka nebe pirmą būstą.
„Yra didelė dalis pirkėjų, kurie perka ne pirmą ir net ne antrą būstą. Dažnai tokiais atvejais būstas perkamas net ne ilgalaikei investicijai, o pusmečiui. Tai yra pirmojo būsto pirkėjų, antrojo, kurie perka ir išnuomoja, ir tokių, kurie ne investuoja, o spekuliuoja. <...> Praėjusiais metais, 60 proc. visų būstų Lietuvoje buvo įsigyta nuosavomis lėšomis. Tai dar kartą iliustruoja, kad perkančiųjų galimybės yra labai didelės“, – akcentuoja N. Mačiulis.
Nors atrodytų, kad vystytojų ir toliau laukia puikūs laikai, LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad yra ir kita medalio pusė.
Žiūrint į pirmąjį šių metų pusmetį gali atrodyti, kad atėjo vystytojų aukso amžius, bet mes niekaip negalime nulemti nei NT kainų, nei sandorių skaičiaus rinkoje ir, aišku, nesistengiame to daryti. <...> O šiaip NT verslui sąlygos neatrodo, kad bus labai geros tiek dėl valstybės institucijų veiklos, tiek dėl sklypų NT vystymui trūkumo, kol dar nėra išspręsti valstybinės žemės nuomos klausimai. Ir statybos sąnaudų brangimas, bet apie tai bus galima pakalbėti vėliau. Tai tiesiog dėl šių veiksnių sakyti, kad rinkoje viskas bus saulėta, negalima. Vystytojai susiduria su dideliais iššūkiais ir pasiūlyti būstą geroje vietoje didmiestyje už prieinamą kainą tikrai yra nemažas iššūkis“, – pabrėžia pašnekovas.
Sąlygos kainų augimui yra palankios
Nors sąlygos plėtoti NT Vilniuje sunkėja, kol kas jis iš kitų Europos šalių sostinių išsiskiria būtent dėl gero nuosavo būsto prieinamumo. A. Avulis sako, kad būsto įperkamumas Vilniuje yra vienas geriausių Europoje.
„Jeigu Vilniuje vidutinis atlyginimas yra maždaug 1000 eurų, tai gaudami du asmenys vidutinius atlyginimus gali Vilniaus centre nusipirkti butą. Tai yra neįmanoma nė vienoje kitoje Europos Sąjungos šalių sostinėje. Vilnius pastaruosius kelerius metus yra augantis miestas, pavyzdžiui, praėjusiais metais sostinėje pagausėjo 8000 gyventojų, o Rygoje, jeigu norime pasilyginti, 7000 sumažėjo. Daugelyje Europos Sąjungų sostinių yra tokia situacija, NT gali nupirkti tik pasiturintys žmonės“, – komentuoja pašnekovas.
NT vystytojo teigimu, Skandinavijoje, pavyzdžiui, 1 kv. m būsto centre kainuoja 10000 eurų, jo kaina yra Lietuvoje apie tris kartus mažesnė – nuo 3000 Eur/kv.m.
„Kol kas Lietuvoje buvo situacija, kad mes turėjome pakankamai neparduotų butų, pasiūla buvo gera ir kainoms augti prielaidų nebuvo, tačiau šių metų kovas ir balandis parodė, kad paklausa gali šokti labai staigiai ir jeigu tai tęstųsi, gali būti, kad kainos ir toliau staigiai augtų. Jeigu tokia tendencija išliktų, mes greitai galime pasivyti Skandinaviją. Tai tokiu atveju tikrai ne visi galės įsigyti būstą arba galės įpirkti tik labai mažiuką, kaip dabar yra Londone, kur būstas parduodamas 15 kv. m ar pan. Bet kol kas prognozuoti tokias tendencijas anksti“, – tikina A. Avulis.
Tiesa, panašu, kad būstas Vilniuje ir toliau brangs. Apie tai kalba ne tik NT vystytojai, ekspertai, bet ir ekonomistai.
„Priežasčių turto brangimui yra. Ir darbuotojų trūkumas, ir augantys statybų kaštai, pabrangusios žaliavos, tai sunku įžvelgti kainų augimo sustojimą“, – sako N. Mačiulis.
A. Avulis priduria, kad įtakos būsto brangimui turi ir valstybinė politika: „Už viską sumokės vartotojas. Vyriausybė neseniai patvirtino įstatymo projektą, jis nukeliavo į Seimą, kad už teisę statyti mes turėsime susimokėti valstybei. Kad jei nori ant valstybinės žemės kažką pastatyti – susimokėk. Tas mokestis šiuo metu gali siekti apie 75 pro. Nuo žemės vertės. Tai konkrečiai būstas galėtų brangti apie 20-25 tūkst. eurų.“
