Paklausa nemažėja

Lietuviai vis dar šluote šluoja būstus šalies pajūryje. Anot NT bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo Aurimo Petriko, šiemet NT paklausa kurortuose šalia jūros nesumažėjusi, ir šią vasarą lietuviai intensyviai ieško bei perka būstus dar iš brėžinių. Be to, pajūrio NT rinka susidomėjo ir vystytojai.

„Vystytojai, pamatę tokią būsto paklausą pajūryje, ėmė čia dairytis sklypų, statyti. Butus tuose projektuose plėtotojai parduoda dar nepastatytus, tik esančius brėžiniuose. Žmonės perka ir senos, ir naujos statybos“, – komentuoja A. Petrikas.

Kita vertus, pasak jo, svarbu pabrėžti, kad vystytojų plėtojami NT projektai nėra tokie dideli kaip, pavyzdžiui, sostinėje. Paprastai dairomasi mažesnių sklypų, kad būstai būtų greičiau pastatyti, parduoti ir naujakuriai jau artimiausiu metu galėtų mėgautis vasaros namais.

„Pavyzdžiui, mes turime keletą didesnių parduodamų sklypų Šventojoje, bet nėra didelio susidomėjimo. Tai – 5,6,7 ha sklypai, kuriuose galima pastatyti namų ar daugiabučių, bet kol kas tokio dydžio teritorijos vystytojų nedomina. Tiesiog reikia daug investicijų arba statyti daugiabučius etapais. Kai NT vystomas mažesniuose sklypuose, sakykime, 30, 40 arų, tai tokio dydžio projektus galima realizuoti per vienus metus, jau kitam sezonui“, – aiškina ekspertas.

Kainos auga žaibiškai

Tokia didelė NT paklausa pajūryje kelia ir jo kainas. Pasak „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo A. Petriko, būstų kainos pačioje Klaipėdoje auga stabiliai kaip ir visoje Lietuvoje, tačiau Palangoje, Šventojoje, Neringoje ir aplinkinėse vietovėse NT brangsta žaibiškai.

„Šventojoje, Palangoje, Neringoje kainos kyla drastiškai. Jeigu palygintume, tai jos augo turbūt nuo 1500–2000 Eur/kv. m iki 3500–4000 Eur/kv. m ir daugiau. Kainų šuolis matomas ir Mončiškėse, Kunigiškėse, didelis susidomėjimas NT jaučiamas visuose pajūrio kurortuose, miesteliuose. Susidomėjimas ir antro karantino metu yra didžiulis“, – pažymi pašnekovas.

Registrų centro duomenimis, Palangoje šiemet iki vasaros, t. y. per sausio–gegužės mėnesius, įregistruota beveik 380 butų ir per 110 gyvenamųjų namų sandorių. Tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pardavimo apimtys Palangoje ne tik gerokai didesnės nei ankstesniais metais (pvz., 2020 m. analogišku laikotarpiu įregistruota 204 butų ir 60 namų sandorių), bet ir didžiausios apskritai per visą šio kurorto istoriją.

„Palanga ir visas pajūrio regionas neabejotinai yra patraukli vieta tiek NT pirkėjams, kurie noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą, tiek ir tokią paklausą matantiems NT vystytojams. Šie veiksniai kaip tik ir skatina sandorių skaičiaus augimą, o kartu ir būsto kainų šiame kurorte didėjimą. Pavyzdžiui, dar praėjusiais metais Palangoje parduotų butų vidutinė 1 kv. m kaina buvo 1,4 tūkst. eurų, o štai šių pirmąjį ketvirtį vidutinės sandorio kainos jau perlipo 1,6 tūkst. eurų už kv. m ribą“, – tikina Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

„Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas gegužės mėnesio pradžioje skaičiavo, kad Palangoje NT kainos per metus išaugo trečdaliu (33 proc.). Pasak „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo A. Petriko, kai kuriais atvejais NT Lietuvos pajūryje brango ir 40–50 proc. Jo teigimu, kainų augimas čia tiesiog nevaldomas.

„Kainų augimas kol kas yra nevaldomas, pabaigos nematome. Anksčiau išskirtiniam klientui mes galėjome pasiūlyti NT perliukų Neringoje ir nustebinti jį turtu, kurio vertė – nuo 4000 Eur/kv. m, o šiuo metu Palanga jau yra pasivijusi kainas Neringoje. Taigi kainos nebestebina, paklausa ir susidomėjimas nekrenta, tik kyla, pirkimo apetitas vis dar auga“, – sako pašnekovas.

Kiek kainuoja būstas Latvijos pajūryje?

Ekonomistas Ž. Mauricas, kalbėdamas apie NT rinką Lietuvos pajūryje, panagrinėjo kainas ir kitų šalių kurortuose, tarp jų – ir kaimyninės Latvijos.

„Graikijos Kretos ar Rodo salų miestuose kainos svyruoja apie 1500–2000 Eur/kv. m, Pietų Italijos miestuose – 2000–2500 Eur/kv. m, Ispanijos (Alikantė, Malaga) miestuose – apie 2000–2500 Eur/kv. m, Kanarų salose – apie 2000 Eur/kv. m, Bulgarijoje – 1000–1500 Eur/kv. m, Ukrainoje ir Gruzijoje – 500–1000 Eur/kv. m. O Latvijos Jūrmaloje ar Lenkijos Sopote kainos panašios kaip ir Palangoje – siekia apie 2500 eurus už kv. metrą“, – feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.

Išties, vienuose artimiausių lietuviams kurortų Papėje, Jūrmaloje, Liepojoje portalo, city24.lv duomenimis, būsto kaina gali siekti ir 5000 eurų už kvadratinį metrą. Tačiau atidžiau panagrinėjus NT skelbimus minėtame portale matyti, kad kainų čia yra labai įvairių. Pavyzdžiui, 2 kambarių 50 kv. m butas Liepojoje, žinoma, kiek toliau nuo jūros, kainuoja vos 19 tūkst. eurų. Jūrmaloje 26 kv. m butas, iš kurio jūra pėsčiomis pasiekiama per 15 min., kainuoja 26 tūkst. eurų, 39 kv. m butas – 32 tūkst. eurų. Pats pigiausias NT yra senos statybos daugiabučiuose. Štai naujos statybos pastatuose butai jau brangesni, pavyzdžiui, Jūrmaloje 50 kv. metrų 2 kambarių butas kainuoja 55 tūkst. eurų, o ką tik pastatytuose loftuose gali tekti pakloti 63 tūkst. eurų už 19 kv. m būstą.

Būstai arba apartamentai, kurie ne tik didesni, bet ir yra visai šalia jūros, Latvijos pajūryje kainuoja dar daugiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, 4 kambarių kiek daugiau nei 200 kv. m būstas, pro kurio langus galima matyti Baltijos jūrą, kainuoja daugiau nei 14 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Beveik 300 kv. m apartamentai Jūrmaloje – 7857 Eur/kv. m ir pan. NT kainą Latvijos pajūryje, kaip ir Lietuvoje, be abejonės, lemia būsto vieta, atstumas iki jūros, statinio naujumas, kokybė ir prestižas.

Atrodo, kad Latvijos pajūryje būstas kainuoja daugiau nei Lietuvoje, tačiau, kita vertus, brangesni apartamentai Jūrmaloje ar Liepojoje yra ir didesni, ir prabangesni nei už tokią pačią kainą siūlomi būstai Lietuvos pajūryje.

Kiti kurortai Lietuvos pajūrį užgoš

Nepaisant kai kuriais atvejais patrauklesnių NT kainų Latvijos pajūryje, „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo A. Petriko teigimu, lietuviai konkurencijos su kaimynine būstų rinka nejaučia. Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad vis dėlto vėl atsiradus galimybėms keliauti į užsienį Palanga gali prarasti dalį savo patrauklumo. Ir ne tik dėl kainų, bet ir dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, kai kuriose Pietų Europos valstybėse NT kurortuose kainos kur kas mažesnės nei Lietuvoje.

Tokių abejonių turi ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius, jis sako, kad lietuviai jau dabar ieško NT už Lietuvos ribų ir, tikėtina, kad ateityje būstų Latvijoje, o ypač – šiltuosiuose kraštuose, patrauklumas tik augs.

„Žmonės pradeda dairytis būsto už Lietuvos ribų. Nebūtinai šitai reiškia, kad būstą jie ten pirks, bet kai pandeminė situacija tapo tokia daugmaž aiški, kad nebebus taip blogai, kaip buvo, atsiranda galimybių pasai, žalieji pasai, tai žmonės labiau keliauja, pradeda atostogauti ir galvoti apie turtą kitose šalyse. Manau, atsiranda ir toliau atsiras žmonių, kurie galvos, ar tikrai verta veržtis į tą Lietuvos pajūrį, ir pradės dairytis į Pietų Europą: Italiją, Ispaniją, Tenerifę“, – įžvalgomis dalijasi NT analitikas.

Jo teigimu, dar yra tokios šalys kaip Turkija ar Šiaurės Kipras, kuriose NT kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, o tokio turto pirkėjai užtikrinti, kad jų poilsį lydės saulė ir šiluma.

„Trūkumas, aišku, tas, kad politinė situacija ten neapibrėžta. Privalumų yra, bet yra ir rizikos. Aš manau, kad ta pajūrio banga mažės, žmonės apsipirko, pamatys, kokios vasaros pas mus, kad Lietuva nėra Ispanija. Juolab kad dabartinės kainos užkilusios iki begalybės. Net sostinėje tokių kainų reikėtų rimtai paieškoti, nėra lengva surasti, o mes kalbame apie antrų namų būstą, kuris netgi gali būti nuomojamas. Taigi tokie pirkėjai norės ir didesnės nuomos kainos, o tada žmonės gali skaičiuoti, ar kelis šimtus eurų išleisti už savaitgalį Palangoje, kur oras nenuspėjamas, ar nusipirkti už tą pačią sumą kelialapį Turkiją“, – sako A. Antanavičius.