Dar pernai vasarą, stebėdami augančius nuosavų namų ir kotedžų pirkimo-pardavimų sandorių skaičius, NT ekspertai ir ekonomistai komentavo, kad pandemija, darbas ir laisvalaikis namuose žmonėms parodė jų būstų trūkumus, tad jie ėmė žvalgytis erdvesnių namų. Be to, gyventojai turėjo santaupų ir dalis žmonių nusprendė jas išleisti savo gyvenimo kokybės pagerinimui – kotedžui arba nuosavam namui. Pasak ekspertų, to ir reikėjo tikėtis ir tokie procesai buvo stebimi ne tik Lietuvoje, Vilniuje, bet ir kitose pasaulio sostinėse – Niujorke, Londone ir pan. Žmonės išmainė triukšmingą gyvenimą miestų centruose į ramią kasdienybę didesniame būste priemiesčiuose.

NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad kotedžų ir namų populiarumą galima matyti žvelgiant į 2020 metų NT rinkos rezultatus, ypač karantino pradžios laikotarpi: kai butų pardavimai buvo sustoję, kotedžų ir namų pardavimai toliau vyko.

„Mano vertinimu, kotedžų segmentas pernai pademonstravo gerokai didesnį atsparumą galimiems sukrėtimams rinkoje ir tai yra logiška, nes juk kotedžus ar kitą tokį individualesnį būstą perka žmonės sau, o ne nuomai. Tai nėra kažkokie trumpalaikiai pirkiniai nuomai ar ketinimai nusipirkus parduoti brangiau. Reiškia, kad ir pirkėjų kategorija yra greičiausiai ne pirmą būstą perkantys asmenys. Ir jie paprastai įvykus kažkokiems tokiems ekonominiams sukrėtimams nebūna ta grupė, kuri negali įpirkti tokio būsto“, – pabrėžia pašnekovas.

A. Antanavičius tęsia, kad kotedžų segmentas jau ne vienerius demonstravo pirkimo-pardavimo sandorių augimą ir kol kas nėra priežasčių šiai sėkmei baigtis. Pirmiausia, kotedžus daugiausiai perka jaunos šeimos nuo 30 metų, o būtent 30-50 metų kategorijos gyventojų ir yra didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje. Neretai šioms šeimoms tai būna jau nebe pirmas būstas, jos ieško erdvesnių namų už prieinamą kainą. Kotedžus perka tie pirkėjai, kuriems įsigyti nuosavą namą yra per brangu, o gyventi bute – per ankšta.

„Tuomet lieka klausimas, kokį būstą gali ta šeima įpirkti, ar jai pavyks nusipirkti 100 kv.m butą arčiau miesto centro, kuris kainuoja ir 200 tūkst. eurų, ar kotedžą jau su daline apdaila už 150 tūkst. eurų. Aišku, trūkumas, kad tokie būstai nebūna miesto centre, tačiau jeigu žmogus renkasi kainą, jis renkasi kotedžą“, – pažymi pašnekovas.

Anot NT analitiko, kotedžai pastaraisiais metais nedemonstravo didelio brangimo, tačiau pastaruoju metu kainos gali būti kiek koreguojamos, nes kyla statybų sąnaudos.

„Tokia turto klasė iki šiol brangdavo nežymiai arba visai nebrangdavo. Tik, aišku, paskutiniu metu kylančios statybų sąnaudos koreguoja ir kotedžų ar sublokuotų namų kainas, jos šiek tiek kyla“, – pažymi A. Antanavičius.

Foto: Rytis Mazuras

Urbanizacija skatina tokio būsto plėtrą

Apie augančią nuosavų namų ir kotedžų paklausą kalba ir „TC investicija“ direktorius Žilvinas Deveikis. Jis žurnalo „Investuok“ NT konferencijoje sakė, kad individualaus būsto paklausa ateityje tik didės, nes mūsų visuomenė, tyrimų duomenimis, yra senstanti, nors populiacija ir auga.

„Gyventojų skaičiaus augimas nebėra pagrįstas augančiu gimstamumu, vyraujantį populiacijos augimą lemia gyvenimo trukmės ilgėjimas. Tai reiškia, kad vyresni žmonės gali daugiau leisti ir įsigyjant būstą nei jaunesni. Ir taip pat jie daugiau kreipia dėmesį į gyvenimo kokybę“, – pažymėjo pašnekovas.

Jis taip pat akcentavo, kad įtakos gyventojų priemiesčiuose gausėjimui turi ir globalizacija, kuri lems, kad miestai susijungs su priemiesčiais ir juose esančiu individualiu būstu, taip pat ir kotedžais.

„Lietuvoje yra gerai išvystytas IT sektorius, tai puikiai ir lengvai galima bendrauti ir dirbti nuotoliniu būdu, iš namų. Ir taip pat žmonės sutaupo laiko. Tai atsiranda poreikis šeimos nariams turėti atskiras erdves darbui. Taip pat gražios, atpalaiduojančios aplinkos, žmonės turėti laisvalaikio zonas, gryno oro. <...> Miestai jungsis su priemiesčiais, populiacija gyventojų auga ir senėja, tai tie patys miestai, kurie norės turėti darbo jėgos, gyventojų, jie turės plėstis, jų ribos turės plėsis, žmonių, kurie gyvena mieste bus tik daugiau ir ieškos patogesnio gyvenimo“, – tikino Ž. Deveikis.

Kotedžus perka intensyviau

Ką rodo kotedžų pardavimų statistika? NT vystytojo „Citus“, kuris plėtoja kotedžų projektus, duomenimis, kotedžų paklausa išlieka aukšta bei ilgainiui po truputį vis auga. Bendrovė dalinasi statistika nuo 2018 metų, kurioje matyti, kad rekordiniais kotedžų pardavimais gali pasigirti 2019 metų balandis, kai Vilniuje parduotas rekordinis šių būstų skaičius – 112 (pasiūlyta 729 kotedžai). Pernai pavasarį kotedžų, kaip ir butų pardavimų skaičius sumažėjęs, tačiau jis vis tiek yra teigiamas, kitaip nei butų pardavimai, kurie kelis mėnesius rinkoje netgi buvo neigiami (naujų pirkimų nebuvo, o ankstesnės rezervacijos buvo atšauktos). Kotedžų paklausos atsigavimas matomas pernai metų rugpjūtį ir jų pardavimai vidutiniškai stabiliai auga. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį kotedžų Vilniuje parduota 62.

„Citus“ atsiųstame komentare teigiama, kad kotedžų paklausą lemia ne tik erdvesnio būsto poreikis, bet, kaip ir sakė NT analitikas A. Antanavičius, pirkėjams patrauklus kainos ir ploto santykis.

„Dviejų kambarių butas miesto centriniuose rajonuose kainuoja tiek, kiek kotedžas kiek toliau nuo centro, tačiau vis dar netoli jo – Justiniškėse, Kalnėnuose ar Antakalnyje. O statistikoje dar neatsispindi mažų projektų, kuriuos plėtoja privatūs asmenys ar nedidelės įmonės ir kuriuos sudaro po kelis kotedžus, pardavimai. Todėl realūs skaičiai yra dar didesni“, – pažymi bendrovė.

Jos duomenimis, šiandien vidutinė kotedžo kaina yra 1 275 Eur/kv. m. Paprastai kotedžai yra 80–120 kv. m. ploto ir jų kaina, priklausomai nuo vietos, apdailos, įvairių techninių sprendimų, Vilniuje gali siekti 100 000–160 000 eurų. Tuo tarpu už panašią sumą galima įsigyti naujos statybos 2 kambarių butą (40–55 kv. m.) netoli Vilniaus centro esančiuose rajonuose ar 3–4 kambarių (60–80 kv. m.) miegamuosiuose rajonuose. Taip pat į kotedžų kainą dažnai įskaičiuojama viena ar dvi parkavimo vietos, gyventojai turi atskirą įėjimą ir nuosavą kiemelį.

A. Antanavičiaus teigimu, per keturis šių metų mėnesius kotedžų būstų Vilniuje parduota beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus.

„Pastaraisiais metais NT plėtotojai Vilniuje parduodavo nuo 450 iki 700 kotedžų per metus, o vien per šių metų keturis mėnesius sostinėje parduota beveik 300 naujos statybos kotedžų. Dabartinės tendencijos leidžia tikėtis, kad šiemet naujos statybos kotedžų pardavimai fiksuos naujus rekordus, kita vertus, tam gali sutrukdyti besiformuojantis pasiūlos trūkumas. Neparduotų naujų kotedžų skaičius nuosekliai mažėja ir šiuo metu yra kiek daugiau nei 300, kai dar prieš dvejus metus pirkėjai galėdavo rinktis iš maždaug 600–650 kotedžų skirtingose sostinės vietose bei įvairiuose projektuose“, – vardija pašnekovas.

Vis dėlto, nepaisant kotedžų patrauklumo, negalima užmerkti akių ir nepastebėti tokio turto trūkumų. Gyvenant kotedže, reikia skirti daugiau dėmesio būsto priežiūrai – pjauti žolę, genėti augalus, jeigu jų žmonės pasisodina. Taip pat gali būti ir pastato išorės priežiūros darbų. Be to, kotedžas nėra nuosavas namas, ypač, jeigu kotedžų kvartalai pastatyti miesto teritorijoje: žolės ploto yra mažai, iš visų pusių gyvena kaimynai, neretai vidiniame kieme įrengiama bendro naudojimo infrastruktūra (vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštynai ar pan.), kuri laikui bėgant gali pradėti erzinti dėl triukšmo ar pan. Taip pat viena kotedžo siena, o dažniausiai ir abi, ribosis su kaimynais. Tad norintiems visiško privatumo, šie trūkumai gali būti esminiai nesirinkti kotedžo.