Žurnalo „Investuok“ rengiamoje NT konferencijoje „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pabrėžia, kad jeigu kalbėtume tik apie Vilniaus NT rinką, visi NT rinkos rezultatai atrodytų labai įspūdingai, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų didžiųjų miestų, kurie atspindi ne maža būsto rinkos rezultatų dalį.
„Jeigu kalbėtume tik apie Vilniaus miesto NT rinką, atrodytų, kad esame kosmose ir nėra daugiau, ką pridurti. Tačiau pasižiūrėję į kitų Lietuvos miestų rezultatus, matysime, kad tas kylimas į kosmosą vyksta mažų mažiausiai lėčiau. Įdomu tai, kad jeigu vertinsime NT sandorius (ir namų, ir butų) visiškai visoje Lietuvoje, matysime, jog kreivė smunka žemyn ir tai tik įrodo, kad sezoniškumas NT rinkoje vis dar egzistuoja. Pirmas metų ketvirtis visuomet būna „ne sezonas“, nors jis aišku ir išsiskiria iš kitų ketvirčių. Tai sakyti, kad rinka auga visur ir visada, nereikia“, – pabrėžia ekspertas.
S. Vagonis taip pat pabrėžia, kad nagrinėjant NT rinką visoje Lietuvoje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokius būstus gyventojai perka – senos ar naujos statybos. Vilniuje, pasak jo, rezultatai rodo, kad daugiausiai nuperkama naujos statybos butų – daugiau nei pusė. Kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Kaune, dominuoja senos statybos būstas.
„Klaipėdoje nauja statyba yra dar mažiau reikšminga: apie 90 proc. būstų šiame mieste yra nuperkama senos statybos, likusi dalis – naujos statybos. Tokie skirtumai, toks santykis iš dalies lemia ir NT kainų kylimo skirtumus Lietuvos miestuose. Šiemet tie pokyčiai yra įspūdingi. Dabartinių kelių mėnesių (4 mėn.) NT kainų rezultatai didžiuosiuose miestuose jau pralenkė tikrai aktyvius buvusius 2019 metus, visą metinį rezultatą. Darant prielaidą, kad kainos ir toliau kils tolygiai, tiek, kiek kilo per pirmuosius šių metų mėnesius, matytume, kad visuose didžiuosiuose miestuose kainų kylimas bus dviženklis“, – pažymi pašnekovas.
Tačiau S. Vagonis ragina neišsigąsti tokio kainų augimo ir primena, kad panaši situacija jau buvusi ankstesniais rinkos kylimo metais.
„Paimkime drastišką scenarijų, kad vis dėlto NT kainos nuo metų pradžios paaugo 20 proc. Žiūrint į neseniai paskelbtas SEB banko prognozes, kad vidutiniškai atlyginimai kils 7 proc., tai kaip tai atrodytų? Rinka niekur toli nepabėgtų, mes grįžtume į tikrai neseniai buvusius 2017 metus, kai niekas nesiskundė būsto įperkamumu, bet kainos augo. Jeigu atlyginimai paaugtų 7,5 proc., o NT kainos vien per šiuos metus paaugtų 30 proc., kylimas atrodytų labai didelis, tačiau pirkimo požiūriu tragedijos nebūtų. Grįžtume į 2016-2017 metus ir tuo metu įperkamumas nebuvo kliūtis pirkti būstą“, – aiškina pašnekovas.
Kainų pokyčius, pasak eksperto, lemia keli veiksniai. Pirmiausia – išaugusi paklausa (ir kokybine, ir kiekybine prasmėmis) ir sumažėjusi pasiūla. Taip pat nereikia pamiršti atlyginimų augimo, gyventojų skaičiaus prieaugio, kalbant apie sostinę, palankios bankų skolinimosi politikos.
„Rinkoje turime padidėjusią būsto paklausą ir kiekybiškai, ir kokybiškai, bei sumažėjusią būsto pasiūlą. Tai iš tikrųjų bent jau Vilniuje nieko gero nežada. <...> Matome, kad atlyginimai Vilniuje didėjo apie 11 proc., gyventojų skaičius – kiek daugiau nei 8000 žmonių, būstų paskolų vidutinės palūkanos krito apie 0,13 proc. punktų, o jau pastatytų, bet neparduotų butų sandėlis mažėjo net 45 proc. Tai mes matome, kad visi veiksniai šiuo metu yra nukreipti į paklausos skatinimą ir kainų augimą“, – pažymi S. Vagonis.
