„Pastaraisiais metais NT plėtotojai Vilniuje parduodavo nuo 450 iki 700 kotedžų per metus, o vien per šių metų keturis mėnesius sostinėje parduota beveik 300 naujos statybos kotedžų. Dabartinės tendencijos leidžia tikėtis, kad šiemet naujos statybos kotedžų pardavimai fiksuos naujus rekordus, kita vertus, tam gali sutrukdyti besiformuojantis pasiūlos trūkumas. Neparduotų naujų kotedžų skaičius nuosekliai mažėja ir šiuo metu yra kiek daugiau nei 300, kai dar prieš dvejus metus pirkėjai galėdavo rinktis iš maždaug 600–650 kotedžų skirtingose sostinės vietose bei įvairiuose projektuose“, – pranešime spaudai teigia NT analitikas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius.
A. Antanavičius atkreipia dėmesį, kad kotedžas yra tarsi tarpinis variantas tarp buto ir namo, turintis abiejų šių būsto tipų savybių. Pagrindiniai kotedžų populiarumą lemiantys faktoriai – didesnis būsto plotas ir mažesnė kvadratinio metro kaina. Paprastai kotedžai yra 80–120 kv. m. ploto ir jų kaina, priklausomai nuo vietos, apdailos, įvairių techninių sprendimų, Vilniuje gali siekti 100 000–160 000 eurų. Tuo tarpu už panašią sumą galima įsigyti naujos statybos 2 kambarių butą (40–55 kv. m.) netoli Vilniaus centro esančiuose rajonuose ar 3–4 kambarių (60–80 kv. m.) miegamuosiuose rajonuose. Taip pat į kotedžų kainą dažnai įskaičiuojama viena ar dvi parkavimo vietos, gyventojai turi atskirą įėjimą ir nuosavą kiemelį.
Mažesnę kotedžų kainą lemia mažesni vystytojų patiriami kaštai: paprastesnis projektavimas, be bendrųjų patalpų ir laiptinių, trumpesnė statybų trukmė. Lyginant su individualių namų gyvenvietėmis, kotedžų projektai yra arčiau miesto centro.
NT vystymo bendrovė „Rinvest“ pastebi, kad kotedžų projektais dažniausiai domisi jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, turintys šeimas, o per pandemiją kotedžų pardavimai tapo daug aktyvesni.
„Daugiausia užklausų dėl projektų gavome ir sandorių sudarėme 2020 m. rugsėjį–gruodį – tikėtina, jog sprendimą įsigyti didesnį būstą su savo kiemeliu paskatino besitęsiantis karantinas ir namų erdvėje praleidžiama didžioji dalis laiko“, – komentuoja bendrovės vadovė Inga Račevska.
Pasak I. Račevskos, augantį kotedžų populiarumą lemia noras turėti didesnį būstą, patraukli kaina, galimybė esant keliems aukštams lanksčiau planuoti ir atskirti namų erdves, nuo kaimynų atitvertame kieme susikurti poilsio zoną. Įsigijus kotedžą ankstyvoje statybų stadijoje, galima įgyvendinti individualius būsto išplanavimo sprendimus.
„Pirmuosius kotedžų projektus Vilniaus mieste pastatėme dar 2013 m. – tuomet tokio tipo būstą kaip alternatyvą rinkosi norintys gyventi erdviau, kiek toliau nuo miesto triukšmo, turėti daugiau privatumo. Šiandien šie kriterijai tapo itin aktualūs, o šalia jų išskirčiau ir siekį būstą pritaikyti maksimaliai pagal savo gyvenimo būdą, gyventi patogiau, turėti išskirtinius ir įdomius namus. Beje, užsienyje kotedžai populiarūs ne tik tarp vaikus auginančių šeimų, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonių, senjorų, kuriems norisi daugiau ramybės, patinka puoselėti savo kiemo aplinką, rūpintis įvairiais sodo darbais. Galbūt ši tendencija artimiausiu metu ir pas mus taps ryškesnė“, – sako bendrovės vadovė.
NT analitikas A. Antanavičius pastebi, kad paskutinius kelerius metus kotedžų segmente daugėja didžiųjų plėtotojų, kurie imasi kotedžų kvartalų plėtros ir dažnai tą daro kur kas arčiau miesto centro.
„Tokia plėtra kelia kotedžų kokybės kartelę, nes statomas ne tik būstas, bet ir nemažai investuojama į aplinką – sukuriamos laisvalaikio praleidimo, rekreacinės zonos, investuojama į teritorijos apsaugą ir pan. Neretai didesniame sklype vystytojai nusprendžia keliais etapais statyti mišrų būsto projektą, kuriame ir daugiabučiai, ir kelios kotedžų eilės. Rinkoje tokie projektai sutinkami itin palankiai – pirkėjai turi galimybę įvertinti kiekvieno būsto tipo privalumus bei trūkumus, palyginti kainas ir priimti geriausiai jų šiandieninius poreikius atitinkantį sprendimą“, – sako A. Antanavičius.
